Į teisiamųjų suolą sėdusi Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) tyrėja Lina Andriuškevičienė, dar prieš mėnesį kartu su kitais teisiamaisiais (advokatu Petru Butkevičiumi ir vienos įmonės darbuotoju Arūnu Antanaičiu) prašiusi baudžiamąją bylą nagrinėti uždaruose posėdžiuose, kardinaliai pakeitė poziciją: teisme ji pareiškė norinti visai Lietuvai papasakoti, kaip esą fabrikuojamos bylos ir žlugdomi svarbūs FNTT tyrimai.
„Visuomenė turi teisę stebėti šią dramą!“, – antradienį Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme pareiškė L.Andriuškevičienė.
15min.lt žurnalistui ji minėjo, kad eidama FNTT tyrėjos pareigas atliko ikiteisminį tyrimą ir pareiškė įtarimus keliems asmenims dėl didelės vertės turto iššvaistymo, siekiant vienos įmonės tyčinio bankroto.
„Mano pareikšti įtarimai iki šiol nėra panaikinti. Viešas bylos nagrinėjimas leistų stebėti šališkus prokuroro veiksmus“, – L.Andriuškevičienė posėdžio metu aiškino dabar jau norinti visuomenei atskleisti, kokius sunkius nusikaltimus tyrė, tuo tarpu prokuratūra esą jos byloje nustatytus įtariamuosius siekia paversti nukentėjusiaisiais, tokiu būdu sužlugdant svarbųjį jos tyrimą.
Kaip jau rašė 15min.lt, FNTT pareigūnei, teisininkui ir vienos bendrovės vadybininkui kaltinimai šioje baudžiamojoje byloje yra pareikšti dėl neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo, piktnaudžiavimo ir ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo. Teisiamas advokatas P.Butkevičius ir tyrėja L.Andriuškevičienė nuo jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų ginasi itin aršiai.
Bylos duomenimis, FNTT pareigūne dirbusi (šiuo metu nušalinta nuo pareigų) L.Andriuškevičienė, atlikdama ikiteisminį tyrimą, be asmens sutikimo, kitų asmenų labui panaudojo informaciją apie svetimo žmogaus privatų gyvenimą. Tik dėl savo atliekamų pareigų ji sužinojo šią informaciją, be prokuroro leidimo atskleidė ikiteisminio tyrimo duomenis. L.Andriuškevičienė, įtariama, pasinaudojus tarnybine padėtimi, rinko informaciją apie verslininko Meiro Klabino konkurentus, kad jis galėtų jiems pakenkti.
Saugo advokatavimo paslaptis
Bylą nagrinėjanti teisėja Ainora Kornelija Macevičienė bandė pradėti darbą dar rugsėjo mėnesį, tačiau posėdį teko atidėti, nes tąsyk jame nedalyvavo nei P.Butkevičiaus, nei dar vieno kaltinamojo advokatas. Tuo pačiu buvo atidėtas ir P.Butkevičiaus, atsisakiusio dalyvauti kaltinamojo asmenybės nustatymo procedūroje, iškelto klausimo dėl neviešo proceso sprendimas.
Šį antradienį bylą kuruojantis prokuroras Mindaugas Bliuvas sakė: „Baudžiamojo proceso kodeksas labai aiškiai numato aplinkybes dėl neviešo proceso rengimo. Šioje byloje aš tokių aplinkybių nematau. Nėra jokio pagrindo rengti neviešą posėdį.“
M.Bliuvas stebėjosi, kodėl P.Butkevičius taip sureikšmino kaltinamojo asmenybės nustatymo procedūrą: „Visose baudžiamosiose bylose asmenys prisistato, nurodo savo vardą, pavardę, darbovietę.“
Savo ruožtu advokatas P.Butkevičius šios dienos posėdyje akcentavo jau ką kitą. „Esu kaltinamas tuo, kad vykdžiau savo, kaip advokato, pareigą. Šioje baudžiamojoje byloje yra mano, kaip advokato, profesinės paslapties duomenų. Kratų metu buvo išimti mano klientų duomenys. Tai yra susiję su advokato veikla. Prašyčiau tai apsaugoti. Būtent todėl ir yra prašoma uždaro posėdžio“, – argumentavo teisiamas teisininkas.
Dėl proceso viešumo persigalvojusios L.Andriuškevičienės advokatas Remigijus Merkevičius savo ruožtu sakė, kad visiškai sutinka su savo ginamąja. Anot gynėjo, viešas procesas leis informuoti visuomenę apie ikiteisminio tyrimo broką, nuslėptus įrodymus. Be to, pasak R.Merkevičiaus, žiniasklaidoje nebebus spekuliuojama, jog FNTT tyrėja vengia viešumo.
Išklausiusi visas nuomones, teisėja A.K.Macevičienė paskelbė, jog byla bus nagrinėjama viešai, o jei iš tiesų kils grėsmė atskleisti kai kurias advokato profesines paslaptis, kai kurios posėdžio dalys bus pripažintos uždaromis.
Gresia teisinis nesusipratimas
Be to, teisėja paskelbė posėdžio pertrauką iki 14 val., kad išspręstų dar vieną sudėtingą teisinį klausimą šioje byloje.
Susidarė netikėta situacija: teismas šioje byloje kaip liudytojus rengiasi apklausti bendrovės „Vilniaus sadutė“ direktorę Liną Mananikovą ir verslininką, elito vakarėlių liūtą Remigijų Andriūną.
Bylą kuruojantis prokuroras prašo teismo tenkinti L.Mananikovos bei R.Andriūno prašymus pripažinti juos šioje byloje nukentėjusiaisiais.
Tuo tarpu teisiama FNTT tyrėja L.Andriuškevičienė prieš tokią perspektyvą gula kryžiumi, nes būtent šiems asmenims yra pareikšti sunkūs įtarimai jos pradėtame ikiteisminiame tyrime dėl didelės vertės svetimo turto iššvaistymo. Jei L.Mananikovos bei R.Andriūno prašymai bus patenkinti, jie, būdami nukentėjusiaisiais, įgytų teisę susipažinti su visa šios bylos medžiaga. O prie šios bylos yra prijungta ir apie 10 tomų medžiagos apie jų pačių atžvilgiu tebevykdomą FNTT ikiteisminį tyrimą.
Kur, jei ne teisme, nustatyti tiesą?
Papildyta 14.19 val. Po pertraukos teisėja A.K.Macevičienė paskelbė neskundžiamą nutartį: Liną Mananikovą ir Remigijų Andriūną pripažinti šioje byloje nukentėjusiaisiais. Motyvas: Baudžiamojo proceso kodeksas nenumato jokių išlygų, kaip kitaip, nei nagrinėdamas bylą, teismas galėtų nustatyti tiesą ir pasverti, ar asmenys nukentėjo, ar ne, jei egzistuoja tokia tikimybė, kad nukentėjo.
Be to, teisėja pranešė, kad per pastarąją kelių valandų pertrauką abu nukentėjusieji jau spėjo pateikti teismui civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ir L.Mananikova, ir R.Andriūnas prašo po 150 000 litų kompensacijų, jas turėtų sumokėti dėl neteisėto duomenų atskleidimo kalti asmenys.
Tuo pačiu yra prašoma nustatyti, kokį turtą turi kaltinamoji FNTT tyrėja, ir jį areštuoti, siekiant užtikrinti ieškinių reikalavimus.
L.Mananikova nurodė, kad dėl neteisėto jos privačių duomenų atskleidimo patyrė psichologinę traumą, nesaugumo jausmą, didelę žalą lėmė ir patirti stiprūs neigiami išgyvenimai. R.Andriūnas savo pateikto ieškinio reikalavimų smulkiau nemotyvavo.
Sekė, bet teismui pateikė iškreiptą vaizdą?
Po pertraukos ir paskelbtos nutarties procesas toliau vyksta klampiai.
Kaltinamoji L.Andriuškevičienė pareiškė žinanti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo sekama: agentai klausė jos mobiliųjų ir stacionaraus namų telefono. Tačiau teismui pateiktoje suvestinėje nėra didžiosios dalies įeinančių ir išeinančių skambučių, taip pat trumpųjų žinučių. Anot L.Andriuškevičienės ir jos advokato, iš teismui pateiktos medžiagos susidaro įspūdis, kad FNTT tyrėja nieko nedirbo, o 9 mėnesius pašaliniais reikalais bendravo su kitu kaltinamuoju P.Butkevičiumi.
Gynybos vertinimu, tokiu būdu kaltintojams reikalingi įrodymai buvo išsaugoti, o kaltinamuosius išteisinanti informacija – tyčia atmesta.
Anot advokato R.Merkevičiaus, jei paaiškėtų, kad prokuroras dalį surinktų įrodymų sąmoningai sunaikino, dėl to reikėtų pradėti specialų tyrimą ir informuoti generalinį prokurorą.
Teismas visiškai tenkino L.Andriuškevičienės ir jos gynėjo prašymus – įpareigojo prokuratūrą pateikti visą informaciją apie kaltinamosios sekimą arba paaiškinti, kodėl tokia informacija negali būti pateikta.
Reikės apklausti 23 liudytojus
Prokurorui perskaičius kaltinamąjį aktą, teisėja kaltinamųjų klausė, ar jie suprato kaltinimus ir juos pripažįsta.
„Kaltinimas yra nelogiškas ir nepagrįstas, bet aš jį suprantu ir, be abejo, nepripažįstu“, – užtikrintai atsakė L.Andriuškevičienė.
„Straipsnius suprantu. Bet kaltės nepripažįstu, nes tų veiksmų neatlikau“, – sakė P.Butkevičius.
Kaltinimo tekstą supratęs pripažino ir A.Antanaitis. Į klausimą, ar prisipažįsta kaltas, jis atsakė lakoniškai: „Ne“
Visi kaltinamieji sutiko duoti parodymus, tik abu kaltinamieji vyrai užsiminė, kad duos parodymus ne iš karto, o tik po visų liudytojų apklausos.
Kitame posėdyje teismas žada per visą dieną apklausti bent dalį iš 23 liudytojų.
„Atsižvelgiant į vėlų darbo dienos laiką, skelbiama posėdžio pertrauka“, – antradienio pavakarę teisėja A.K.Macevičienė padėkojo visiems proceso dalyviams už darbą ir atsisveikino iki gruodžio 21 dienos. Iš viso suderintos jau keturių būsimų posėdžių datos, dar dėl kelių posėdžių žadama susitarti prieš Kalėdas.
