Nušalinimas reiškiamas dėl specialių lengvatinių leidimų, išduotų prokuratūros ir teismo darbuotojams. Šiuos leidimus išdavė viešoji įstaiga Automobilių stovėjimo aikštelės, kurios vadovas Algimantas Puidokas taip pat yra vienas iš kaltinamųjų šioje byloje.
„Šiuo atveju yra abejonių dėl Kauno teisėsaugos institucijų nešališkumo, susijusio su bylos, kurioje mano ginamajam yra inkriminuojamos veikos, padarytos būtent dėl Automobilių stovėjimo aikštelių. (...) Vien tai, kad teismas ir prokuratūra tarnybiniais siekiais yra susijusi su savivaldybe, kurios vicemeras buvo K.Kriščiūnas, ir su Automobilių stovėjimo aikštelėmis, tos aplinkybės rodo, kad byla negali būti nagrinėjama“, – per teismo posėdį kalbėjo K.Kriščiūną ginantis advokatas Aleksandras Jokūbauskas.
K.Kriščiūno duomenimis, prokuratūros ir teismo atstovai yra kreipęsi į Automobilių stovėjimo aikšteles dėl lengvatinių leidimų statyti automobilius išdavimo ir šiais leidimais naudojasi. Jis abejojo, ar šios institucijos tikrai turi teisę naudotis lengvatiniais leidimais, nes šie gali būti suteikiami tik operatyvinės veiklos institucijoms.
„Jau ikiteisminis tyrimas vyko apie metus ir galbūt kai kas būtent buvo pastatyti į tam tikrą padėtį, kad tuos leidimus reikėjo išduoti“, – po teismo posėdžio žurnalistams kalbėjo A.Jokūbauskas.
Bylą nagrinėjanti prokurorė Nomeda Urbonavičienė prašymą laikė visiškai nepagrįstu – ji pabrėžė, kad negali būti laikoma atsakinga už leidimus, kurių nėra nė mačiusi, bei patikino jokiais panašiais leidimais nesinaudojanti.
„Pagal įstatymus, prokuroras yra savarankiškas ir priklauso tik įstatymui. Lygiai taip pat savarankiškas yra teismas. Akivaizdu, kad nė vienas dalyvis nepateikė duomenų, kad prokurorė N.Urbonavičienė ar teisėjas Viktoras Preikšas turėtų lengvatinius leidimus. Labai atsakingai pareiškiu, kad prokurorė N.Urbonavičinė ar jos šeimos nariai tokių leidimų neturi“, – posėdyje kalbėjo prokurorė.
A.Puidoką ginantis advokatas Gintaras Černiauskas pritarė nušalinimui bei atkreipė dėmesį, kad nušalinimas reiškiamas ne konkrečiam asmeniui, o institucijoms, todėl asmeninė teisme dalyvaujančių pareigūnų nauda ar jos neturėjimas nėra esminis argumentas.
Pats A.Puidokas teigė nieko apie šias aplinkybes nežinantis – Automobilių stovėjimo aikštelių direktorius tuo metu, kai K.Kriščiūnui buvo pateikti šie duomenys, buvo nedarbingas – dėl to atidėti ir keli teismo posėdžiai.
K.Kriščiūnas kaltinamas, kad pasinaudojęs savo kaip vicemero įtaka, nurodė „Panemunės butų ūkio“ direktoriui Tomui Pilviniui suremontuoti savo draugės ir partijos bendražygės visuomeninės padėjėjos Zitos Zalagėnaitės butą iš savivaldybei pavaldžios bendrovės „Panemunės butų ūkis“ lėšų, o iš kitos savivaldybės viešosios įstaigos – Automobilių stovėjimo aikštelės – lėšų su jos direktoriaus A.Puidoko žinia jam buvo remontuojami automobiliai.
Dėl pateikto prašymo teismas nusprendė padaryti pertrauką – susipažinęs su informacija, teisėjas sprendimą, ar perduos prašymą Apeliaciniam teismui paskelbs pirmadienį.
Jeigu Apeliacinis teismas nuspręstų tenkinti nušalinimą, byla būtų perduota nagrinėti kito miesto teismui, kur didelės apimties byla būtų pradėta nagrinėti iš naujo.
Anksčiau prašymą nušalinti šią teismo sudėtį yra reiškusi prokurorė – ji suabejojo teisėjo V.Preikšo nešališkumu, nes jis mokėsi tame pačiame kurse kaip ir A.Jokūbauskas. Tuomet teismas šį prašymą atmetė kaip nepagrįstą.
