Ikiteisminio tyrimo duomenimis, kaltinamasis, būdamas vienos modulinių namų statyba užsiimančios mažosios bendrijos direktoriumi bei vykdydamas individualią statybos darbų veiklą, kaip įtariama, nesąžiningai tvarkė šių verslo subjektų buhalteriją. Skaičiuojama, kad bendrai valstybės ir socialinio draudimo fondo biudžetams buvo galimai padaryta daugiau nei 159 tūkst. eurų žala.
Manoma, kad vyras bendrijos, besiverčiančios modulinių namų gamyba ir pardavimu, apskaitą tvarkančiai darbuotojai perduodavo ne visus privalomus dokumentus. Turimais duomenimis, įmonės buhalterei nebuvo pateikta dalis sąskaitų faktūrų, kuriose buvo užfiksuoti modulinių namukų pardavimai bei kitos parduotos paslaugos, taip pat sąskaitos už jų gamybai reikalingų medžiagų pirkimą ir kt.
FNTT pareigūnams atliekant tyrimą buvo gauta duomenų, jog minėtos bendrijos darbuotojams nuo 2019 m. spalio iki 2021 m. rugpjūčio buvo mokamas apskaitoje neužfiksuotas darbo užmokestis, kuris buvo mokamas tiek grynais pinigais, tiek pavedimais iš kaltinamojo asmeninės sąskaitos.
Tyrimo duomenimis, per nepilnus dvejus metus darbuotojams tokiu būdu galėjo būti išmokėta atlyginimų už beveik 23 tūkst. eurų.
Surinktų duomenų visuma leidžia įtarti, kad tokią nusikalstamos veikos schemą kaltinamasis galėjo naudoti ir tvarkant individualios veiklos apskaitą. Remiantis turimais duomenimis, nuo 2019 m. vasario iki 2021 m. liepos pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais jis galimai nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė bendrai daugiau nei 40 tūkst. eurų gautų pajamų.
Taip pat įtariama, kad verslininkas nevykdė prievolės užregistruoti jo valdomą bendriją bei vykdomą individualią veiklą kaip Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojas. Tai turi būti padaryta per mokestinius metus įmonei gavus daugiau nei 45 tūkst. eurų pajamų. Neužregistravus minėtų verslo subjektų ir Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) neteikus PVM deklaracijų, valstybės biudžetui galimai nebuvo sumokėta daugiau nei 89 tūkst. eurų PVM.
Teisėsaugos pareigūnai įtaria, kad tikrovės neatitinkantys duomenys apie kaltinamojo, kaip asmens, vykdančio individualią veiklą pagal pažymą, pajamas bei duomenys apie jo valdomos bendrijos turtą buvo įrašyti į deklaracijas ir pateikti valstybės įgaliotoms institucijoms. Dėl to, manoma, buvo išvengta sumokėti beveik 32 tūkst. eurų privalomų mokesčių.
Griežčiausia Baudžiamajame kodekse numatoma bausmė už apgaulingą apskaitos tvarkymą – laisvės atėmimas iki ketverių metų. Tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, gresia bauda arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.
Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.
