Byloje dėl galimo pareigų neatlikimo reaguojant į planuojamus nužudymus Kaune teisiami esami ir buvę policijos pareigūnai pirmadienį pradėjo duoti parodymus Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Teisėjas Valerijus Paškevičius prieš prasidedant apklausai pareiškė, kad kiekvieno žmogaus su antpečiais pareiga atsakyti už tai, ką padarė ir gintis nuo to, ko nepadarė.
Pirmasis parodymus davė buvęs Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas. Savo liudijimo pradžioje jis išreiškė apgailestavimą, kad dėl jo dar keturi policininkai turėjo sėsti į kaltinamųjų suolą, o teisiami dėl to, kad jo atleidimo iš darbo siekė dabartinis policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis.
„Viso šio tyrimo, baudžiamosios bylos taikinys buvau aš“, – teisme pareiškė V.Račkauskas.
„Viso šio tyrimo, baudžiamosios bylos taikinys buvau aš. Man labai apmaudu, kad šie keturi vyrai teisiami kartu su manimi, nes tikslas buvo atleisti mane“, – sakė V.Račkauskas.
Jis teigė, kad jokios informacijos apie planuojamus nužudymus policija iš anksto nebuvo gavusi, o to, kad praėjus ketveriems metams po įvykių jam teks stoti prieš teismą, nė neįsivaizdavęs. Jis tikino, kad niekam nėra davęs jokių neteisėtų nurodymų, o dviem žmogžudystėmis įtariamam Drąsiui Kedžiui surasti policija dėjo maksimalias pastangas.
Jis pasakojo, kad 2009 metų rugsėjį kitas generalinio komisaro pavaduotojas Algirdas Stončaitis pakvietė jį pasikalbėti su kažkokiu asmeniu. V.Račkauskas teigė tuo metu buvo užsiėmęs, todėl į susitikimą nusiuntė Kriminalinės policijos biuro vado pavaduotoją Tomą Ulpį.
Šis vėliau jam pasakė, kad gauta informacija nekonkreti, „kaip per pilnatį“. Vis dėlto T.Ulpis nusprendė apsilankyti pas Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą Ramutį Jancevičių.
„Mindaugo Žalimo pavardę aš sužinojau tik 2011 metais“, – tikino kaltinamasis.
Paaiškėjus, kad nužudytas teisėjas Jonas Furmanavičius, iškelta versija, jog nusikaltimas įvykdytas dėl teisėjo darbinės veiklos. Tais metais pareigūnai Bulgarijoje sulaikė Kauno nusikalstamo pasaulio atstovą Henriką Daktarą. Tik vėliau jam vykstant į Kauną skambinę policijos ir prokuratūros pareigūnai pateikė žinių, kad su J.Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienė nužudymais gali būti susijęs garliaviškis D.Kedys.
„D.Kedžio paieška nedelsiant buvo pradėta – ieškojome ginkluoto ir labai pavojingo asmens“, – teisme sakė V.Račkauskas.
Jis pasakojo, kad netrukus kreipėsi į žiniasklaidą. Per pirmą viešą kreipimąsi V.Račkauskas rankose turėjo D.Kedžio paso nuotrauką, suklydo sakydamas, kad ieškomas yra Vytautas Kedys, bet paskui per spaudos konferenciją šią klaidą ištaisė.
„Ta klaida patvirtina, kad nieko iki tol nežinojau apie D.Kedį“, – duodamas parodymus sakė kaltinamasis.
Anot jo, vėliau gauta informacijos, kad įtariamasis gali slapstytis užsienyje. V.Račkauskas sakė, jog buvo susitikęs bent su šešių valstybių kriminalinės policijos vadovais, kad jie padarytų paslaugą Lietuvos policijai.
Nušauto teisėjo J.Furmanavičiaus seserys Regina Burneikienė ir Elvyra Rastenienė teigė, kad jų motiną Anelę Furmanavičienę po sūnaus netekties ištiko šokas, pablogėjo sveikata.
„Kad ta paieška būtų paskelbta ne tik policijos lygmenyje, bet viešai paskelbta, kad ieškoma patekusių į prioritetinių ieškomųjų sąrašą jų valstybėse“, – apie savo pastangas ieškant D.Kedžio pasakojo V.Račkauskas.
Tikslą pareigūnas pasiekė – ieškomo D.Kedžio nuotraukos buvo paskelbtos Ispanijos ir dar vienos valstybės žiniasklaidoje. Po šio viešo nuotraukų paskelbimo, V.Račkausko manymu,
D.Kedžiui tapo neįmanoma slapstytis tose valstybėse.
Tačiau buvęs pareigūnas pareiškė, kad, ieškodama D.Kedžio, policija atkreipė dėmesį, jog informacija apie jo paiešką nuteka ir nuteka net informacija apie planuojamus pareigūnų veiksmus.
Buvęs policijos generalinio komisaro pavaduotojas savo parodymus baigė prašymu jį išteisinti.
Po V.Račkausko apklausos parodymus duos ir buvęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro vado pavaduotojas T.Ulpis, Kriminalinio policijos biuro pareigūnai, operatyvinius veiksmus atlikę Dariušas Sinkevičius ir Vitalijus Vitkovskis bei jų vadovas, Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas Emilijus Damukaitis. Jų apklausos vyks kitų metų vasarį.
Teismo posėdyje pirmadienį dalyvavo ir dvi nužudyto teisėjo J.Furmanavičiaus seserys – Regina Burneikienė bei Elvyra Rastenienė. Moterys teigė, kad jų motiną Anelę Furmanavičienę po sūnaus netekties ištiko šokas, stipriai pablogėjo sveikata. Motina ne tik neteko brangaus sūnaus, bet ir pagalbininko ūkyje. Netektį skaudžiai išgyvena visa šeima.
Teisėjas V.Paškevičius informavo, kad pavyko telefonu susisiekti su liudytoju, kuris išvykęs į užsienį. Teismas buvo praradęs viltį išsikviesti liudytoją į posėdį, tačiau paaiškėjo, kad gruodžio 16-28 dienomis jis lankysis Lietuvoje, tuomet jis dar bus apklaustas Vilniaus apygardos teisme, kuris nagrinėja galimų Kedžio bendrininkų bylą. Vilniaus miesto apylinkės teisme liudytojas bus apklaustas gruodžio 17 dieną.
Kaltinimai esamiems ir buvusiems pareigūnams pateikti dėl jų veiksmų reaguojant į planuojamus teisėjo Jono Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės nužudymus.
Mindaugas Žalimas pareiškė prieš žudynes apie planuojamus D.Kedžio veiksmus įspėjęs policijos vadovybę, tačiau pareigūnai esą nesiėmė jokių veiksmų, kad užkirstų joms kelią.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas pernai lapkritį Kauno rajono apylinkės prokuratūroje ir tuoj pat perduotas Generalinei prokuratūrai.
D.Kedys kaltino V.Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir L.Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, pačios V.Naruševičienės mažametę dukrą. J.Furmanavičių ir Andrių Ūsą D.Kedys kaltino pedofilija. Dviejų instancijų teismai A.Ūsą išteisino.
Po žudynių besislapsčiusio D.Kedžio kūnas rastas 2010 metų balandį prie Kauno marių. Teisėsauga teigia, kad jis mirė nesmurtine mirtimi.
