Analizę atlikusi Teisingumo ministerija pirmadienį pranešė, kad per pastaruosius ketverius metus šalyje mažėjo nusikaltimų – ypač sunkių ir labai sunkių, tačiau išliko vis dar per griežtos bausmės nusikaltusiems, Lietuva taip pat pirmauja Europoje pagal kalinčiųjų skaičių.
„Šis tyrimas padėjo įvertinti baudžiamosios politikos veiksmingumą, reikalingus teisinius pakeitimus ir suteikė papildomų argumentų, kodėl reikia sparčiau įgyvendinti ministerijos iniciatyvas teisėkūroje“, – pranešime sakė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.
Ministerijos duomenimis, užregistruojama vis mažiau nusikalstamų veikų, tik vienas iš 20 nusikaltimų yra sunkus arba labai sunkus, o 75 proc. tokių nusikaltimų yra išaiškinami.
Be kita ko, analizė parodė, kad šalyje kiek mažiau nei pusę visų užregistruojamų nusikaltimų sudaro vagystės – 24 proc., ir fizinio skausmo sukėlimas – 19 proc.
Ministerijos teigimu, Lietuvoje ištiriama beveik du trečdaliai nusikalstamų veikų, tačiau dar per ilgai tęsiasi pačių sudėtingiausių nusikaltimų tyrimai. Nors jų trukmė trumpėja, bet kas septintas ikiteisminis tyrimas trunka ilgiau nei devynis mėnesius.
Tik vienas iš 20 nusikaltimų yra sunkus arba labai sunkus, o 75 proc. tokių nusikaltimų yra išaiškinami.
„Baudžiamasis procesas Lietuvoje tapo operatyvesnis ir veiksmingesnis, tačiau dar ilgai užtrunka pačių sudėtingiausių nusikalstamų veikų išaiškinimas, o apygardų teismai per ilgai nagrinėja baudžiamąsias bylas. Kokybiškas ir spartus teismų darbas yra žmonių patikėjimo teisingumu garantas“, – teigė teisingumo ministras.
Šiuo metu ministerija teigia parengusi baudžiamojo įstatymo pataisas, kurios teisėsaugos institucijoms sudarys sąlygas pagrindinius išteklius skirti pačių pavojingiausių ir didžiausią žalą darančių nusikaltimų išaiškinimui.
Be kita ko, žadama parengti ir Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, numatančias, kad apygardų teismuose ir Lietuvos apeliaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik pačios sudėtingiausios bylos – pasak ministerijos, tai leis visuose teismuose tolygiau paskirstyti darbo krūvius.
Bausmės – per griežtos
Teisingumo ministerijos teigimu, pastaraisiais metais tvirčiau įsigali tendencija sudaryti daugiau galimybių pasitaisyti nusikaltimą padariusiam, laisvės atėmimas jau nėra dažniausiai skiriama bausmė ir sudaro ketvirtadalį paskirtų bausmių sistemoje.
„Per praėjusius trejus metus dažniausiai buvo skiriamos baudos – kas trečiam nuteistajam“, – rašoma pranešime.
Vis dėlto, pasak ministro, Lietuvos baudžiamoji politika vis dar yra labai griežta, nes pataisos įstaigose kas antras nuteistasis atlieka ilgesnę nei penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, kai Europos Sąjungos valstybėse tokios bausmės taikomos 36 proc. nuteistųjų, taip pat ilgą laiką nesikeičia ir skiriamų bausmių vidurkis – išlieka labai ilgas (6-7 metai).
Ministerijos duomenimis, nuteistųjų skaičius tiriamuoju laikotarpiu Lietuvoje nuosekliai mažėjo: 2016 metais – 6815, 2019 metais – 6138, tačiau pagal laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skaičių Lietuva yra „lyderė“, beveik dvigubai viršydama kitų Europos šalių vidurkį.
„Atitinkamai – 220 ir 123 asmenys, tenkantys 100 tūkst. gyventojų. Lietuva turėtų mažinti ir paskirtų suėmimų trukmę – 2019 metais tai sudarė 14 mėnesių“, – rašoma pranešime.
Ministerija teigia parengusi Baudžiamojo kodekso pataisas, užtikrinančias, kad baudžiamasis įstatymas atitiktų baudžiamosios teisės – kraštutinės priemonės principą.
„Pavojingiausius nusikaltimus padarę asmenys turi sulaukti griežtų bausmių, o mažiau pavojingi – adekvačiai švelnesnių bausmių. Taip pat numatyta plėsti alternatyvių kardomųjų priemonių taikymo galimybes“, – teigia ministerija.
Teisingumo ministras E.Jankevičius sako, kad statistiniai duomenys patvirtino, jog gana vangiai išnaudojama teisinė galimybė asmeniui, padariusiam nesunkius nusikaltimus, atidėti bausmės vykdymą arba jį lygtinai atleisti nuo bausmės.
„Padėdami žmogui susirasti darbą, keisti elgesį ir kurti teisingesnį gyvenimą kartu sukurtume didesnę naudą visuomenei, nei laikydami jį kameroje“, – sakė ministras.
Jo teigimu, nuo liepos pirmos dienos įsigalios ministerijos parengtos Baudžiamojo kodekso ir kitų įstatymų pataisos, sudarančios sąlygas ir nustatančios, kokiais atvejais bus galima dažniau skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, atidėti bausmės vykdymą, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų.
„Tikimės, kad tai užtikrins veiksmingesnę nuteistųjų resocializaciją ir stiprins nusikalstamų veikų prevenciją“, – pabrėžė E.Jankevičius.
