Mūsų šalies teismuose kartais dedasi išties keisti dalykai.
Toks įspūdis sustiprėja po antradienio popietę Aukščiausiajame Teisme paskelbtos nutarties, susijusios su rezonansine baudžiamąja byla.
Kaip jau rašė 15min.lt, į konfliktą su prokuroru Justu Lauciumi įsivėlusį buvusį Drąsiaus Kedžio rėmėją Vitalijų Keršį prokuratūra siekė nubausti dvigubai.
Nors šioje byloje V.Keršis nuteistas įsiteisėjusiu nuosprendžiu ir jau atsėdėjo 30 parų už prokuroro Justo Lauciaus įžeidimą, pastarajam buvo pikta, kad varžovas yra išteisintas dėl trukdymo prokuratūros atstovui atlikti pareigas.
Nukentėjusiuoju šioje byloje pripažintas J.Laucius Aukščiausiajame Teisme reikalavo panaikinti du ankstesnius tik iš dalies jam palankius teismų verdiktus ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
„Kagėbistu“ ir „rusų pakaliku“ išvadintas pareigūnas, išgirdęs grėsmingus žodžius „mes pagausim tavo dukrą!“, siekia, kad nusikalstamu būtų pripažintas ir V.Keršio trukdymas prokurorui dirbti.
J.Lauciaus skundą tenkino iš dalies
Formaliai J.Laucius šią bylą kol kas laimi. Antradienį LAT paskelbė, kad iš dalies tenkina J.Lauciaus skundą. Nuosprendžio dalys, pagal kurias V.Keršis išteisintas dėl trukdymo prokurorui dirbti, panaikintos.
Tačiau LAT kolegija nutartyje pabrėžė, jog pagal byloje surinktą medžiagą neįmanoma patikrinti Vilniaus apygardos teismo verdikto pagrįstumo ir teisėtumo.
Anot LAT, jau pirmosios instancijos teismas padarė šioje byloje esminių Baudžiamojo kodekso proceso (BPK) pažeidimų, nepatikrindamas įrodymų, ar būtent V.Keršis sakė J.Laucių įžeidusius žodžius.
Dar blogiau, kad apeliacinės instancijos teismas tų BPK trūkumų neištaisė.
V.Keršiui dabar tenka apgailestauti, kad LAT nepriėmė jo vardu teikto, bet reikalavimų neatitikusio skundo. Nuteistasis būtų turėjęs šansą, kad byla būtų paskelbta brokuota ir toje dalyje, kurioje jis buvo nuteistas ir dėl kurios J.Laucius nesiskundė.
Dabar, kai apeliacinės instancijos teismas bylą bus priverstas nagrinėti iš naujo, bus narpliojamas tik kaltinimas dėl trukdymo prokurorui dirbti, pagal kurį V.Keršis buvo išteisintas, o apie įžeidimą, už kurį jį nuteisė, nebus kalbama.
Kita vertus, keistenybės šioje byloje gali dar nesibaigti. Jei teismas surinktų įrodymus, pagal kuriuos V.Keršis būtų pripažintas nekaltu, iškiltų akivaizdi priešprieša su ta bylos dalimi, kur V.Keršis buvo nuteistas. Atsirastų galimybė kreiptis dėl proceso atnaujinimo ir kitoje proceso dalyje.
Portalas 15min.lt anksčiau išsamiai pasakojo apie šią bylą (žr. susijusius straipsnius).
Koją pakišo Neringa Venckienė?
Kaip žinoma, 2011 m. balandį Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje budėjimais Garliavoje prie Venckų ir Kedžių namų išgarsėjęs vilnietis V.Keršis buvo kaltinamas dėl trukdymo Generalinės prokuratūros prokurorui J.Lauciui dirbti Eglės Kusaitės baudžiamojoje byloje bei pareigūno įžeidimo. Bylą išnagrinėjusio teisėjo Ovidijaus Ramanausko vertinimu, V.Keršis yra kaltas pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 290 straipsnį – už pareigūno įžeidimą kaltinamajam skirta 30 parų arešto.
Skustagalvis patriotas nuosprendį skundė, nes jautėsi nepelnytai nuteistas.
V.Keršiui dabar tenka apgailestauti, kad LAT nepriėmė jo vardu teikto, bet reikalavimų neatitikusio skundo. Nuteistasis būtų turėjęs šansą, kad byla būtų paskelbta brokuota ir toje dalyje, kurioje jis buvo nuteistas. Anot nuteistojo, koją jam galėjo pakišti skundą rašiusi N.Venckienė.
Tuo tarpu prokuroras J.Laucius nebuvo iki galo patenkintas pirmosios instancijos teismo verdiktu, mat V.Keršis buvo išteisintas pagal kaltinimus, numatytus BK 231 straipsnio 2 dalyje – dėl trukdymo jam dirbti.
Savo ruožtu Vilniaus apygardos teismas pernai rugpjūtį atmetė tiek V.Keršio, tiek prokuroro J.Lauciaus apeliacinius skundus.
J.Laucius pateikė ir kasacinį skundą, tuo tarpu V.Keršio, nuolat prašančio išteisinimo, pareiškimas Aukščiausiajam Teismui buvo net nepriimtas kaip neatitinkantis reikalavimų. Beje, jau anksčiau V.Keršis yra minėjęs, kad nepriimtą skundą jo vardu surašė teisėja Neringa Venckienė. Dabar V.Keršiui atrodo, kad D.Kedžio sesuo galėjo tyčia rašyti skundą atbulomis rankomis, siekdama jam pakenkti (žr. susijusį V.Keršio vaizdo komentarą).
BPK pažeidimai pagal LAT
LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Tomo Šeškausko, konstatavo: kad išspręstų prokuroro keliamą teisės taikymo klausimą ir nustatytų V.Keršio veiksmų atitiktį BK 231 straipsnio 2 dalyje numatytai nusikaltimo sudėčiai ar administraciniam teisės pažeidimui, numatytam ATPK 187 1 straipsnyje, kasacinės instancijos teismas turi nagrinėti žemesniųjų teismų sprendimus, kuriuose būtų aiškiai nustatytos įrodytomis pripažintos bylos aplinkybės ir išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai.
Iš V.Keršiui pagal BK 231 straipsnio 2 dalyje kaltinamajame akte pateikto kaltinimo turinio matyti, kad šis asmuo trukdė nukentėjusiajam J.Lauciui atlikti prokuroro pareigas panaudodamas prievartą, pasireiškusią įžeidimu ir viešu išvadinimu „KGBistu“, „rusų pakaliku“, „budeliu,“ ir psichologinį smurtą, pasireiškusį agresyviais šūksniais „ką tu čia darai“ ir „mes pagausim tavo dukrą“.
Anot LAT, pirmosios instancijos teismas (skirtingai negu dėl išsamiai išnagrinėto nukentėjusiojo įžeidimo aplinkybių) nenurodė, kokiais bylos duomenimis įrodyta, kad kaltinime nurodytus agresyvius šūksnius pasakė būtent V.Keršis, neišanalizavo nukentėjusiojo parodymų nuoseklumo, jų atitikties kitai bylos medžiagai ir neįvertino bylos medžiagos, nepatvirtinančios šios kaltinimo dalies. Aiškiai neišdėstęs teismo nustatytų aplinkybių (BPK 305 straipsnio 3 dalies 2 punktas), nenurodęs įrodymų vertinimo motyvų (BPK 305 straipsnio 3 dalies 3 punktas), tik atkartodamas kaltinimo esmę, šis teismas priėjo dviprasmišką galutinę išvadą dėl kaltinamojo išteisinimo.
Pasak Aukščiausiojo Teismo, esant tokioms dviprasmiškoms išvadoms apeliacinės instancijos teismas pats turėjo ištaisyti šį išteisinamojo nuosprendžio trūkumą, išanalizuoti išnagrinėtus šios kaltinimo dalies įrodymus ir padaryti vienareikšmę išvadą, kokias aplinkybes teismas nustato, ir tik po to spręsti apeliaciniuose skunduose keliamus teisės taikymo klausimus.
Tai sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
„Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų“, – pažymima šiandienėje LAT nutartyje.
Baksnoja pirštu į kolegų klaidas
Anot LAT, darytina išvada, kad kolegija neturi galimybės kasatoriaus prašoma apimtimi patikrinti apeliacinės instancijos teismo nutarties teisės taikymo aspektu, nes apeliacinės instancijos teismas aiškino ir taikė teisę, remdamasis ne pagal BPK nuostatas nustatytais teisiškai reikšmingais faktais. Tai sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl nutartis naikintina BPK 369 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose numatytais pagrindais ir bylos dalis dėl V.Keršio išteisinimo pagal BK 231 straipsnio 2 dalį perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
„Kasatoriaus J.Lauciaus prašymas grąžinti visą bylą nagrinėti apeliacine tvarka negali būti tenkintinas, nes nuosprendžio dalis dėl V.Keršio nuteisimo pagal BK 290 straipsnį kasaciniame skunde teisės taikymo aspektu neskundžiama, nuteistasis pagal BK 290 straipsnį jam paskirtą bausmę yra atlikęs“, – aiškinama galutinėje ir neskundžiamoje LAT nutartyje.
