Pratęsto suėmimo terminas skaičiuojamas nuo šeštadienio, kaltinamasis ir jo gynėja nutartį dar gali apskųsti Apeliaciniam teismui.
„Pratęsdamas suėmimo terminą teismas vadovavosi tuo, kad nėra išnykę suėmimo pagrindai, nepasikeitusios sąlygos, kurios buvo skiriant griežčiausią kardomąją priemonę“, – sakė teisėja Ainora Kornelija Macevičienė.
Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad J.Melis kaltinamas nusikaltimais žmogiškumui ir karo nusikaltimais, už kuriuos numatyta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, o šiems nusikaltimams netaikoma senatis.
„Sprendžiant suėmimo paskyrimo ar pratęsimo klausimus nėra sprendžiamas kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai“, – pabrėžė teisėja.
Kaltinamasis ir jo advokatė Galina Kardanovskaja prieštaravo prokuroro prašymui ir prašė suėmimą pakeisti į švelnesnę kardomąją priemonę.
Advokatė prašė teismo atkreipti dėmesį į jos ginamojo sveikatos būklę, kad jo teisės pažeistos nepaprastai šiurkščiai – jis jau 18 mėnesių laikomas kalėjime.
Advokatė tikino, kad jos ginamasis turi lėšų ir galėtų gyventi Lietuvoje laukdamas teismo, Vilniuje jis gali išsinuomoti kambarį bute.
J.Melis pripažįsta sėdėjęs tanke.
„Aišku, kad tai politinė byla, turėtų atsakyti tie žmonės, kurie išdavė įsakymą“, – žurnalistams sakė advokatė. Ji teigė, kad šioje byloje daug teisinių problemų dėl teisės taikymo. Advokatė pranešė, kad pradėjus bylą nagrinėti teisme, ji pateiks prašymą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą dėl 2011 metų Baudžiamojo kodekso redakcijos. Kuria teisės norma abejoja, advokatė nenorėjo pasakyti. Gynėja tikino, kad jos klientas paleistas į laisvę nesislapstytų.
„Čia ir garbės klausimas, jis nebijo“, – žurnalistams teigė advokatė. Prokurorų duomenimis, Rusijos pilietis buvo viename iš tankų sovietams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą.
G.Kardanovskaja sakė, kad jos klientas pripažįsta sėdėjęs tanke. Bylos duomenimis, nuo 1991 metų sausio 13-osios iki tų metų rugpjūčio 23 dienos J.Melis įtariamas dalyvavęs užgrobiant 17 Lietuvai svarbių objektų.
Vilniaus apygardos teismui Sausio 13-osios buvo perduota rugpjūčio 31 dieną. Iš viso šio ikiteisminio tyrimo metu įtariamaisiais pripažinti 79 asmenys, tačiau teismui dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų perduoti 66. Dėl dešimties tyrimas tęsiamas atskirtame ikiteisminiame tyrime, trys asmenys jau mirę.
Sausio 13-osios bylos posėdžiai dar nepaskirti.
„Teisėjų kolegija susipažįsta su didelės apimties bylos medžiaga“, – BNS sakė teismo atstovė Vaida Bytautė.
Teismų informacinė sistema „Liteko“ skelbia, kaltinimai Sausio 13-osios byloje pateikti buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui,buvusiam Sovietų Sąjungos gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui, buvusiam sovietų armijos Vilniaus garnizono vadui Vladimirui Uschopčikui, Lietuvos komunistų partijos buvusiam antrajam sekretoriui Vladislvui Švedui, buvusiam Lietuvos komunistų partijos centrinio komiteto sekretoriui Algimantui Naudžiūnui ir kitiems kaltinamiesiems.
2011 metų liepą pagal Lietuvos išduotą Europos arešto orderį Austrijos sostinės Vienos oro uoste buvo sulaikytas M.Golovatovas, bet nepraėjus nė parai jis paleistas. Lietuvos ir Europos Komisijos pareigūnai tuomet griežtai kritikavo Austriją, kuri tikino, kad jai trūko duomenų.
Kaip skelbė Generalinė prokuratūra, kaltinamaisiais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų pripažinti Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai, tuo metu ėję vadovaujančias pareigas Sovietų Sąjungos komunistų partijoje, Gynybos, Vidaus reikalų ministerijose, Valstybės saugumo komitete (KGB), jų sukarintuose padaliniuose.
Visi įtariamieji, išskyrus du, turbūt bus teisiami už akių. Be J.Melio teismo salėje turėtų būti dar vienas asmuo, jis turi leidimą gyventi Lietuvoje, suėmimas jam netaikomas.
Laikinasis generalinis prokuroras Darius Raulušaitis teigė, kad prokurorai neturi pakankamai duomenų, jog atsakomybėn patrauktų tuometinį Sovietų Sąjungos vadovą Michailą Gorbačiovą. Tyrimo metu jį buvo siekiama apklausti, bet Rusija atsisakė suteikti teisinę pagalbą.
„Buvo siekiama apklausti liudytoju. Tai, kad M.Gorbačiovas šitoje byloje nėra įtariamasis, nėra kaltinamasis, liudija tik tai, kad, šią bylą tyrusių prokurorų nuomone, tų duomenų, kurie mums buvo prieinami, kuriuos mes gavome esant tokiam bendradarbiavimui su Rusija, tiesiog nepakanka“, – yra sakęs D.Raulušaitis.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
1999 metais Sausio 13-osios byloje dėl antivalstybinių organizacijų kūrimo ir kitų nusikaltimų kalėti buvo nuteisti šeši asmenys – Mykolas Burokevičius, Juozas Jarmalavičius, Juozas Kuolelis, Leonas Bartoševičius, Stanislavas Mickevičius ir Jaroslavas Prokopovičius.