Advokatūra anksčiau buvo nusprendusi, kad keliose korupcijos bylose liudijęs teisėjas negali verstis advokato praktika.
Tačiau Vilniaus apygardos teismas neseniai nusprendė, kad nėra duomenų, jog ieškovo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ar ieškovas būtų nuteistas už padarytą nusikalstamą veiką.
„Todėl darytina išvada, jog vien remiantis baudžiamojoje byloje teismo pateiktu ieškovo kaip liudytojo parodymų vertinimu konstatuoti, jog ieškovas neatitinka Advokatūros įstatyme bei Etikos kodekse numatytų reikalavimų, nėra pagrindo“, – rašoma teisėjos Rūtos Veniulytės-Jankūnienės nutartyje.
Teisėja nusprendė panaikinti Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pernai rugsėjį priimtą sprendimą, kuriuo nuspręsta M.Klemenio prašymo pripažinti advokatu netenkinti ir įpareigoti Lietuvos advokatūrą klausimą dėl ieškovo pripažinimo advokatu spręsti iš naujo.
Advokatūros sprendimas pripažintas nemotyvuotu, nepagrįstu ir neteisėtu.
Vienuoliktus metus teisėju dirbantis M.Klemenis sumanė keisti darbą ir tapti advokatu. Jis pateikė prašymą Lietuvos advokatūrai pripažinti jį advokatu.
Pasak M.Klemenio, egzistuojanti tvarka numato, kad advokatu norintį tapti asmenį iš pradžių Advokatų taryba turi pripažinti advokatu.
Jis BNS pasakojo, kad ginčo objektu tapęs advokatūros sprendimas motyvuojamas atsižvelgiant į išteisinamojo nuosprendžio Kauno apygardos teismo teisėjui Ramūnui Antanavičiui motyvus. Šioje byloje M.Klemenis yra pagrindinis liudytojas, jis pranešė tarnyboms apie R.Antanavičiaus jam galbūt siūlytą kyšį. Tačiau teismai R.Antanavičių išteisino, o M.Klemenį apibūdino kaip prieštaringai ir nelogiškai pasielgusį, suabejojo jo, kaip liudytojo patikimu. Šis nuosprendis dabar apskųstas Aukščiausiajam Teismui.
Pasak teisėjo, jam advokatai priminė, kad 2012 metais jis buvo baustas drausmės tvarka, išreiškė abejones, ar nedalyvauja kriminalinės žvalgybos veikloje.
M.Klemenis BNS pasakojo, kad siekdamas tapti advokatu, sulaukė advokatų klausimų, ar jam dirbant gynėju nekils interesų konfliktas su Mažeikiuose dirbančiu advokatu Adomu Jonausku. M.Klemenis manė, kad šis advokatas nebedirba, tačiau jam buvo paaiškinta, kad tuoj dirbs, A.Jonauskas neseniai vėl pradėjo verstis advokato praktika.
2013 metais M.Klemenis STT pranešė, jog jam pasiūlytas kyšis už tai, kad priimtų palankų sprendimą administracinėje byloje.
STT pareigūnai, bendradarbiaudami su teisėju, po kelių dienų sulaikė advokatą A.Jonauską, kai jis teisėjui M.Klemeniui jo darbo kabinete perdavė 3 tūkst. litų (868 eurų) kyšį, kad iš neblaivaus vairuotojo nebūtų konfiskuotas automobilis. Po to advokatas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, neteko pareigų.
„Sunku ir paaiškinti, atrodo, teisinė valstybė. Deklaruojama viena, daroma kita. Teisėju dirbti gali, o advokatu – ne. Neteisiniai argumentai, jei pranešu, kad advokatas duoda kyšį, negaliu dirbti? Jei kovoji, nesitaikstai, tai nelabai jiems tinki “, – stebėjosi M.Klemenis.
Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė BNS yra sakęs, kad teisėjo M.Klemenio reputaciją įvertino pagal Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje išdėstytą nuomonę apie jį.
„Mes kol kas nedrįstame kitaip jos vertinti. Jeigu pasikeis teismo sprendimas, mes galėsim vertinti. Mes įvertinime, kaip vertino teismas. Mes vertinome asmenį ir jo reputaciją, o ne su kuo jis pykstasi, draugauja“, – BNS yra sakęs I.Vėgėlė.
Tuo metu prokuratūros nuomone, teisėjas M.Klemenis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir teismo proceso metu davė aiškius, nuoseklius, logiškus ir gyvenimiškai suprantamus parodymus apie įvykusį susitikimą su teisėju R.Antanavičiumi, kurio metu M.Klemeniui ir buvo užmaskuotai perduotas kyšis.
Išteisintas buvęs Mažeikių teisėjas R.Antanavičius kaltinamas tuo, kad 2017 metų birželį papirko Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėją M. Klemenį, perduodamas jam 600 eurų dydžio kyšį. Papirkimu buvo siekiama, kad M.Klemenis sušvelnintų vairuotojui policijos paskirtą administracinę nuobaudą – sumažintų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu teisėjo R.Antanavičiaus įgaliojimai buvo sustabdyti. Jis savo kaltę neigia.
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Gintaras Dzedulionis yra sakęs, kad pagrindinis bylos liudytojas M.Klemenis elgėsi prieštaringai ir nelogiškai ir abejoja jo, kaip liudytojo, patikimumu. Pasak teisėjo, M.Klemenis pats sunaikino daiktinius įrodymus – grąžino R.Antanavičiui galbūt jo duotus pinigus, ištrynė pokalbių programą „Viber“, kuria susirašinėjo su R.Antanavičiumi. Taip nebuvo išsaugotas žinučių turinys ir neliko įrodymų apie dviejų teisėjų bendravimą.
„Bylose būtina išsiaiškinti, ko siekė kyšio davėjas. Jie kalbėjo apie teismų praktiką, pokalbis buvo nekonkretus, R.Antanavičius nieko konkretaus neprašė, tai buvo kolegų pokalbis apie teismų praktiką“, – sakė teisėjas G.Dzedulionis.
M.Klemenis savo ruožtu aiškino, kad jis buvusio kolegos duotus pinigus grąžino po penkių dienų ir į pareigūnus kreipėsi tik tada, kai dėl bausmės sušvelninimo neblaiviam vairuotojui su juo įkyriai ėmė bendrauti ir siūlyti pinigus kiti asmenys. Jie netgi savaitgalį važiavo į teisėjo namus.
Už bandymą papirkti Mažeikių teisėją M.Klemenį buvusį Mažeikių rajono apylinkės prokurorą teismas yra nubaudęs 5272 eurų bauda. Nuosprendis yra įsiteisėjęs.
