„Ši byla faktiškai buvo grindžiama operatyvinio tyrimo metu gautais duomenimis. Dabar, pasikeitus teismų praktikai, būtina nustatyti, koks buvo faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo. Teismas nerado atsakymo apie faktinį pagrindą“, – posėdyje sakė teisėjas Algimantas Valantinas.
Bylos nagrinėjimas atnaujintas.
Ikiteisminį tyrimą dėl tuometinio Kauno vicemero K.Kriščiūno galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, veikimo bendrininkų grupėje, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai pradėjo 2011 metų gruodį. Ikiteisminio tyrimo medžiaga atsakingai buvo renkama daugiau nei 9 mėnesius, teigė STT.
2016 metų spalį Kauno apygardos teismas K.Kriščiūną ir kartu su juo teistus asmenis išteisino.
K.Kriščiūnas kaltintas, kad pasinaudojęs savo kaip vicemero įtaka, nurodė „Panemunės butų ūkio“ direktoriui Tomui Pilviniui suremontuoti savo draugės ir partijos bendražygės visuomeninės padėjėjos Zitos Zalagėnaitės butą iš savivaldybei pavaldžios bendrovės „Panemunės butų ūkis“ lėšų, o iš kitos savivaldybės viešosios įstaigos – Automobilių stovėjimo aikštelės – lėšų su jos tuometinio direktoriaus Algimanto Puidoko žinia jam buvo remontuojami automobiliai.
Šie asmenys bei „Panemunės butų ūkio“ darbuotojas Juozas Rauchas taip pat buvo teisiami kartu su K.Kriščiūnu. Visi jie išteisinti, nenustačius nusikalstamos veikos požymių.
Dėl šio nuosprendžio Kauno apygardos prokuratūra parašė apeliacinį skundą ir kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą. Ji pašo visus asmenis pripažinti kaltais ir skirti jiems baudas. Skundą parašė ir vieno išteisintojo gynėjas. Jis kelia klausimą, ar buvo faktinis pagrindas pradėti operatyvinį tyrimą. Gynėjas mano, kad operatyviniu būdu gauti duomenys buvo gauti neteisėtu būdu ir prašė dėl to pasisakyti aukštesnės instancijos teismo.
„Įrodymų tyrimas buvo atnaujintas, nes teismui neužteko faktinių duomenų spręsti, ar teisėtai šioje byloje buvo pradėtas operatyvinis tyrimas. Dabar yra pasikeitusi Aukščiausio Teismo praktika ir tam klausimui yra skiriamas didelis dėmesys. Deja, bet kolegija nerado byloje pakankamų duomenų, kurie leistų pasakyti – buvo faktinis pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, ar jo nebuvo. Kai gausim tuos duomenis ir galėsim atsakyti į klausimą, bus galutinis sprendimas“, – vėliau po posėdžio žurnalistams teigė teisėjas A.Valantinas.
Jis minėjo, kad atsakymą dėl operatyvinio tyrimo pagrįstumo iš pradžių mėgino gauti ir bylą nagrinėjęs Kauno apygardos teismas. Tačiau tuo metu, 2013 metais, teisminė praktika tokiose bylose tik formavosi ir STT manė, kad ne viską ji turi pateikti teismui.
Teisėjas sako, kad su operatyvinio tyrimo pagrįstumu siejamas ir įrodymų leistinumas, todėl šis klausimas yra svarbus.
„Jeigu negausim atsakymo apie operatyvinį pagrindą, tada, žinoma, kyla klausimas, kaip tuos įrodymus vertinti. Aš manau, kad gausim visą informaciją ir galėsim pasisakyti tuo klausimu“, – sakė A.Valantinas.
STT yra viešai pareiškusi, kad dažniausias kaltinimas, kurio sulaukia iš savo bylose minimų asmenų – kad atstovaujama kažkieno interesams.
„Vis tik, STT yra apolitiška. Vykdydama ikiteisminius tyrimus Specialiųjų tyrimų tarnyba atskleidžia sunkius, sisteminius, didžiausią žalą valstybei darančius korupcinius nusikaltimus – kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą, piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, tarnybos pareigų neatlikimą“, – teigia STT.
