Kaip nurodoma kasaciniame skunde, Č.Daugėlos veiksmai organizuojant papildomus viešuosius pirkimus buvo daromi siekiant išvengti nuostolių valstybei, tačiau, kaip nurodoma kasacinėje nutartyje, tokių veiksmų įvertinimas yra svarbus platesne – būtent viešosios nuomonės bei pasitikėjimo savivaldos institucijomis – prasme.
Č.Daugėlos veiksmuose yra visi baudžiamojo įstatymo numatyti piktnaudžiavimo tarnyba sudėties požymiai.
Išplėstinė teisėjų kolegija pritarė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadai, kad Č.Daugėla ir kiti nusikalstamos veikos dalyviai padarė valstybei didelę neturtinę žalą, kuri pasireiškė pažeidžiant valstybės deklaruojamus teisėtumo, teisingumo, skaidrumo bei lojalumo principus – Alytaus miesto savivaldybės funkcijas ir veiklos principus, diskreditavo valstybės, Alytaus miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardus. Aukščiausiasis Teismas padarė išvadą, kad tokius savivaldybės tarnautojų veiksmus, kai klastojami dokumentai, vyksta fiktyvūs viešieji pirkimai, kurių metu laimėtoju pripažįstama įmonė, o šios akcininkas yra savivaldybės meras bei jo šeimos nariai, visuomenė vienareikšmiškai vertina neigiamai ir tai ypač žlugdo pasitikėjimą savivaldos institucijomis bei valstybe.
„Č.Daugėlos veiksmuose yra visi baudžiamojo įstatymo numatyti piktnaudžiavimo tarnyba sudėties požymiai“ – konstatuojama kasacinėje nutartyje.
Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad vien tik piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar (ir) tarnybos įgaliojimų viršijimo veiksmų savaime nepakanka, kad valstybės tarnautojo veika būtų kvalifikuojama kaip piktnaudžiavimas. Būtinasis šio nusikaltimo požymis yra padariniai – didelės žalos dėl minėtų veikų atsiradimas valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.
Valstybės tarnautojas, neatlikdamas arba netinkamai atlikdamas savo pareigas, visada diskredituoja savo vardą, tačiau ne bet koks valstybės tarnautojo vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei.
Didelė žala valstybei turi būti pagrįsta aiškiais argumentais (pvz.: dėl valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens poelgio sutriko normali valstybės veikla, buvo sudarytos sąlygos kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus, pažeisti daugelio žmonių interesai, pakirstas pasitikėjimas valdymo tvarka ir pan.).
Kaip pažymima nutartyje, „neturtinio pobūdžio žala paprastai yra pripažįstama didele, jeigu valstybės tarnautojo piktnaudžiavimas yra susijęs su nusikalstamos veikos, ypač tyčinės, padarymu“.
Be kitų svarbių teisės klausimų, vertindamas būtinojo reikalingumo institutą, Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad tais atvejais, kai valstybės tarnautojas gali rinktis savo elgesio būdą, dėl kurio žala nebūtų padaryta valstybei, jos saugomiems teisiniams gėriams, būtinojo reikalingumo nėra.
Alytaus savivaldybės administracijos tarnautojo tyčinis buvo nukreipta į neteisėtų viešųjų pirkimų rezultatus – buvo siekiama konkrečios bendrovės pripažinimo šių viešųjų pirkimų laimėtoja, todėl nebuvo pripažinta, kad veikiama būtinojo reikalingumo sąlygomis.
Alytaus miesto savivaldybės meras ir Alytaus savivaldybės administracijos tarnautojai nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, jie dalyvavo klastojant dokumentus, susijusius su viešaisiais pirkimais, ir juos panaudojant. Alytaus miesto savivaldybės meras buvo pripažintas šios nusikalstamos veikos organizatoriumi.
Įmonė, atlikusi Alytaus miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal rangos sutartį, taip pat atliko ir savavališkus, sutartyje nenumatytus papildomus darbus. Savivaldybės tarnautojai įrašė į dokumentus tikrovės neatitinkančius duomenis, kad papildomi darbai dar tik bus perkami, ir organizavo fiktyvius viešuosius pirkimus supaprastintų neskelbiamų derybų būdu.
Turint tikslą, kad Alytaus miesto savivaldybė apmokėtų įmonės už savavališkai atliktus papildomus darbus iš savivaldybės biudžeto bendrojo finansavimo lėšų, organizuojant pirkimus buvo pažeistos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
