Toks sprendimas priimtas tenkinant Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo prašymą pagal ieškinį dėl neteisėtai tretiesiems asmenims perleisto religinei bendruomenei priklausiusio nekilnojamojo turto. Kaip teigiama ieškinyje, A. Kvedaravičius įtariamas pasisavinęs dalį už šį turtą gauto atlygio.
„Patikrinus dokumentus, paaiškėjo, kad 2011 metais Algimanto Kvedaravičiaus atstovaujama Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegija neteisėtai, be aukščiausiojo bažnyčios organo sutikimo, perleido notarui Rolandui Kirliui 160 kv.m. butą Vilniuje, Pylimo gatvėje. Įtariama, kad prieš pasirašant sutartį už parduodamą turtą nemenką kainos dalį – 200 tūkst. litų – A. Kvedaravičius gavo grynaisiais pinigais ir jau daugiau kaip metus nesiteikia paaiškinti, kur juos padėjo. Todėl tikėtina, kad juos pasisavino ir taip bendruomenei padarė 200 tūkst. litų turtinę žalą“, – ieškinį komentavo religinę bendruomenę teisme atstovaujantis advokatas Tadas Kelpšas.
Teismas pripažino pagrįstu Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo pateiktą prašymą ir jį patenkino. Kadangi ekskomunikuoto dvasininko A. Kvedaravičiaus turimo turto vertė nėra aiški, sprendimo įvykdymo užtikrinimui nuspręsta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y., areštuoti atsakovo kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą ar pinigines lėšas.
Taip pat, tenkinant analogišką ieškinį dėl neteisėto turto perleidimo ir pajamų pasisavinimo, Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi nuspręsta areštuoti 50 tūkst. litų vertės Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijos prezidentės Dalios Liaukevičienės turtą.
Kaip rašoma pranešime spaudai, minėti ieškiniai – tik viena iš priemonių, kurių imtasi, siekiant atlyginti baudžiamojoje byloje įtariamuoju pripažinto A. Kvedaravičiaus padarytą žalą Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios religinei bendruomenei bei atkurti teisingumą.
2011 metais Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodas kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl A.Kvedaravičiaus neteisėtų veiksmų, t.y., Lietuvos evangelikų reformatų turto iššvaistymo, pasisavinimo bei spekuliavimo bažnyčios ir jos bendruomenės vardu, neturint religinės bendruomenės įgaliojimų bei jos neatstovaujant.
Evangelikų reformatų bažnyčia Lietuvoje veikia nuo XVI amžiaus, o šiuo metu vadovaujasi dar iki 1940 m. bažnyčios priimtais kanonais. Remiantis jais, aukščiausia bažnyčios institucija – Sinodas, o bažnyčios turtą tvarko bei administracines funkcijas atlieka iš Sinodo narių renkama Konsistorija (anksčiau vadinta sinodo Kolegija).
