Vilniaus apygardos teismas sušvelnino bausmę prašymą dėl neleidimo lošti pateikusiam, bet su svetimu pažymėjimu į lošimo salonus vaikščiojusiam ir vėliau kompensacijos prašiusiam vyrui.
Vietoj dvejų metų su atidėjimu laisvės atidėjimo bausmės, V.K. skirta vienerių metų ir šešių mėnesių bausmė, ją atidedant dvejiems metams.
Teismas pripažino vyrą kaltu dėl dokumento pagrobimo arba panaudojimo, tačiau išteisino dėl turto prievartavimo.
V.K. buvo pateikęs prašymą neleisti lošti ir yra įtrauktas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą, todėl su savo asmens dokumentu nebūtų įleistas į lošimų saloną.
Bylos duomenimis, 2017 metų gruodį nuteistasis užėjo į Architektų gatvėje esantį „Unigames“ lošimų automatų saloną ir parodė svetimą vairuotojo pažymėjimą.
Tokį patį nusižengimą V.K. padarė iš praėjusiųjų metų sausį, užėjęs į Kalvarijų gatvėje esantį lošimų automatų saloną.
Vėliau nuteistasis tris kartus skambino įmonės konsultantui ir reikalavo 950 eurų už tai, kad gruodžio mėnesį buvo įleistas į lošimų saloną, nors yra įtrauktas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą.
Jis grasino kreiptis į Lošimų priežiūros tarnybą ir pranešti, kad neteisėtai buvo įleistas į lošimo namus. O per vėlesnius pokalbius su konsultantu grasino veiklos patikrinimu.
Pirmos instancijos teismas asmenį buvo nuteisęs dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, ją atidedant dvejiems metams, tačiau nuteistasis šį sprendimą apskundė.
Apeliaciniu skundu V.K. ginčijo savo kaltę epizode dėl praėjusių metų pradžioje pateikto svetimo dokumento. Jis teigė, kad dėl to nuteistas nepagrįstai, nes salono darbuotojai netyčia pateikė svetimą pažymėjimą.
„Teismas visiškai neanalizavo subjektyviųjų šios nusikalstamos veikos požymių, juos aiškino deklaratyviai, nenurodydamas nei motyvo, nei priežasties, o subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais. Kaltinamojo veiksmus lėmė aiški bendrovės darbuotojo nuolatinė provokacija“, – teigiama skunde.
Tačiau teismo šie argumentai neįtiko, ir jis nusprendė atmesti skundą dėl šio epizodo.
Taip pat nuteistasis ginčijo nuteisimą dėl turto prievartavimo.
Jis minėjo, kad apie galimą pinigų atgavimą žinojo iš pažįstamų ir žiniasklaidos, paminėjo bylą, kurioje vienas iš kazino žaidėjo prisiteisė iš lošimų namų praloštus pinigus.
Teismas pabrėžė, kad pats savaime tik praloštų pinigų reikalavimas nereiškia, kad buvo prievartaujamas turtas.
„Šiuo atveju V. K. tikslas buvo atgauti tik praloštus pinigus, o ne pasipelnyti. Jis nereikalavo didesnės sumos negu buvo pralošęs“, – konstatavo teismas.
Todėl jis nusprendė V.K. išteisinti dėl turto prievartavimo.
