Apie tai skelbiama Kauno apylinkės teismo pranešime žiniasklaidai.
„Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių nuobaudų, penkiolika kartų skatintas, dirba, mokosi staliaus specialybės, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dengia ieškinį. Tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti“, – rašoma teismo nutartyje.
Teismas primena, kad R.Zaveckas Klaipėdos apygardos teismo 2013 metais nuteistas 14 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme (bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausme) už dalyvavimą nusikalstame susivienijime, verslininko Sigito Čiapo ir jo vairuotojo Vinco Varno nužudymą, kitų nusikaltimų padarymą.
Teismas nutartyje pažymėjo, kad nors nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo: bausmės atlikimo laikotarpiu keturis kartus nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos, už ką du kartus baustas drausmine tvarka. Kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi.
Be to teismas atkreipė dėmesį, kad teigiama ir pakankama nuteistojo pažanga verčia abejoti ir tai, kad anksčiau jo laisvalaikio praleidimo būdai sukurdavo situacijas nusikalsti, nuteistasis turėjo siekį greitai ir lengvai pasipelnyti, jo nusikalstamam elgesiui turėjo įtakos, kad nusikaltimai buvo vykdomi organizuotoje grupėje.
Atsisakydamas tvirtinti lygtinį paleidimą nuteistajam R.Zaveckui, teismas įvertino ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes: praeityje siekdamas išspręsti problemas ne visuomet panaudodavo adekvačius problemų sprendimo būdus, apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes, nusikaltimų darymo metu apie pasekmes nukentėjusiesiems negalvojo, jis negeba prisiimti atsakomybės dėl savo veiksmų, nejaučia kaltės, neapgalvoja kilusių negrįžtamų padarinių.
„Būdamas laisvėje taip pat gali negerbti kitų visuomenės narių teisių bei teisėtų interesų, elgtis netinkamai“, – konstatuota teismo nutartyje.
Pažymėtina, kad Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija į Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus su nutarimais patvirtinti lygtinį paleidimą su Kauno „daktarų“ grupuote siejamam R.Zaveckas kreipėsi jau penktą kartą, tačiau visi nutarimai dėl lygtinio paleidimo taikymo buvo atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui.
