2011 metais paskelbtas apylinkės teismo išteisinamasis nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis. Kartu su S.Rachinšteinu kalėti nuteisti ir kiti su juo kartu teisti asmenys.
„Kaltinamųjų kaltė pagal pareikštus kaltinimus pasitvirtino. Nustatyta, kad buvo organizuota grupė. Teismas nematė pagrindų taikyti straipsnį, kuris leistų taikyti švelnesnę bausmę nei numato įstatymas“, – sakė teisėja Virgina Pakalnytė-Tamošiūnaitė.
Dėl kai kurių kaltinimų verslininkas ir kartu su juo teisti asmenys atsakomybės išvengė, nes suėjo aštuonerių metų senaties terminas.
Dėl kai kurių kaltinimų verslininkas ir kartu su juo teisti asmenys atsakomybės išvengė, nes suėjo aštuonerių metų senaties terminas.
Dangstydamasis benamiais įkūrė įmonių tinklą
S.Rachinšteinas buvo teisiamas už tai, kad esą valkatų ir benamių vardu buvo įkūręs fiktyvių įmonių tinklą, per kurį galėjo legalizuoti apie 10 mln. litų ir pasisavinti 1,5 mln. litų pridėtinės vertės mokesčio. 2011 metų gruodį teismas visus asmenis išteisino, manydamas, kad prokurorai neįrodė, kad kaltinamieji įvykdė nusikaltimus.
Dabar šią bylą dėl 2000-2004 metais įvykdytų nusikaltimų pagal proceso dalyvių skundus apeliacine tvarka nagrinėjo Vilniaus apygardos teismas.
-
Šešėlinis milijonierius savo įmonių vadovu samdė benamį
-
Turtuoliui teks sumokėti 3 mln. litų nuslėptų mokesčių
-
Reklamos nesivaikančiam milijonieriui Sergejui Rachinšteinui ir septyniems jo bendražygiams – prieškalėdinė teismo dovana
-
Suimtas pogrindinis Vilniaus milijonierius Sergejus Rachinšteinas pinigus investavo į auksą ir perlus
Lėšų šaltiniai – neaiškūs
2011 metais Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad S.Rachinšteinas turi sumokėti 3 mln. litų Lietuvos valstybei, nes teismas nepatikėjo, kad didžiules sumas jis gavo iš Kanadoje gyvenančio tėvo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad tikrinamasis verslininkas naudojosi lėšomis, kurių šaltiniai neaiškūs.
S.Rachinšteinas 2000-2004 metais grynaisiais pinigais į savo įkurtos nekilnojamojo turto bendrovės „Serneta“ kasą įmokėjo beveik 6 mln. litų. Iš jų 5 mln. litų esą priklausė Kanadoje gyvenančiam jo tėvui Fimai Rachinšteinui.
Tėvas tuo pat laikotarpiu bendrovei „Serneta“ esą suteikė ir 12 mln. litų paskolą. Tokią versiją S.Rachinšteinas pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai ir administraciniams teismams.
Tačiau Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (VAVMI) specialistai susisiekė su Kanados mokesčių inspekcija, kuri nustatė, kad F.Rachinšteinas neturėjo finansinių galimybių perduoti sūnui daugiau nei 13 mln. litų. Kanadietis paneigė, kad į Lietuvą įvežė dideles sumas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad tikrinamasis verslininkas naudojosi lėšomis, kurių šaltiniai neaiškūs. Šios pajamos nebuvo deklaruotos ir pajamų mokestis nesumokėtas.
Proceso metu mirė 3 žmonės
„Visų pirma reikia pasakyti, kad procesas, kuris užtruko dešimt metų, ir šiandien paskelbtas teismas nuosprendis rodo, kad teisingumas šioje byloje yra įvykdytas, asmenys kurie buvo kaltinami organizuotu sukčiavimu yra pripažinti kaltais, teismo motyvai yra itin detalūs, nuosprendis – daugiau negu 300 puslapių. Veika ir jos mastas buvo daugiau negu 10 mln. litų, o PVM – 1 mln. 600 tūkst. litų, visi pinigai yra apriboti ikiteisminio tyrimo metu ir valstybei šioje byloje įsiteisėjus nuosprendžiui turi atitekti 2 mln. litų“, – po nuosprendžio paskelbimo sakė valstybės kaltintojas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Vytautas Kukaitis.
Byla Vilniaus apygardos teisme nagrinėta nuo 2012 metų sausio mėnesio, metus ji buvo dar Konstituciniame Teisme.
„Teismas atliko milžinišką darbą – apeliacinėje instancijoje pakeitus kaltinimą, reikėjo ištirti daug dokumentų, dokumentų kiekis viršijo daugiau nei 22 tūkst. vienetų,“ – sakė prokuroras V.Kukaitis.
Byla taip pat užtruko dėl proceso dalyvių sveikatos problemų, teismui teko skirti valstybės advokatus, pasak prokuroro, byloje dalyvavo 15 advokatų.
Trys asmenys proceso metu mirė, ir, prokuroro teigimu, tai trukdė nustatyti tiesą.
Žurnalistų paklaustas, kur suklydo grupuotės nariai, kad įkliuvo teisėsaugai, prokuroras paminėjo, kad 2005 metais, kai buvo pradėtas tyrimas, nespėta sunaikinti suklastotų buhalterinės apskaitos dokumentų.
„Tai leido betarpiškai atsukti visą mechanizmą ir įrodinėti veiką iš pirminių dokumentų, o ne iš asmenų sekimo ar pasiklausymo“, – kalbėjo V.Kukaitis.
