Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Teismas grąžino prokurorui bylą dėl paskutinio Lietuvos partizano A.Kraujelio žūties

Panevėžio apygardos teismas grąžino prokurorui vieno iš paskutiniųjų Lietuvos partizanų Antano Kraujelio žūties baudžiamąją bylą. To prašė vieno iš kaltinamųjų, Marijono Misiukonio, gynėjas.
Marijonas Misiukonis
Marijonas Misiukonis / Šarūno Mažeikos/BFL nuotr.

Kaip pranešė teismas, teisėja jo prašymą tenkino ir nustatė trijų mėnesių terminą trūkumams pašalinti.

Šių metų lapkričio 4 dieną Panevėžio apygardos teismas gavo kaltinamąjį aktą su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuriuo buvęs Utenos KGB skyriaus viršininkas Sergejus Tichomirovas (g. 1923 m.), pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vidaus reikalų ministras M.Misiukonis (g. 1939 m.) ir dar du Lietuvoje gyvenantys asmenys yra kaltinami dalyvavę fiziškai sunaikinant Lietuvos partizaną A.Kraujelį.

Teismas pabrėžė, kad teisingumas gali būti vykdomas tik tada, kai iki teismo proceso yra atliktas tam tikras parengiamasis darbas, kuris atliekamas ikiteisminio tyrimo metu.Teismas nustatė, kad 2009 metų rugsėjo 30 dieną prokuroras paštu proceso dalyviams išsiuntė pranešimus apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, išaiškino jiems teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga iki 2009 metų spalio 12-osios ir pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą.

Kaltinamasis S.Tichomirovas ir kaltinamojo M.Misiukonio gynėjas spalio 12 dieną prokurorui pareiškė, kad dėl objektyvių priežasčių su bylos medžiaga susipažino iš dalies ir prašė prokuroro šį terminą pratęsti. Prokuroras spalio 13-osios nutarimu prašymų netenkino, motyvuodamas tuo, kad kaltinamiesiems tą dieną buvo įteiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijos, todėl minėti proceso dalyviai galės susipažinti su visa bylos medžiaga.

Tačiau proceso dalyviai, neturėdami galimybės per prokuroro nustatytą terminą susipažinti su byla, negalėjo realizuoti kitos teisės – pateikti prašymus dėl ikiteisminio tyrimo papildymo.

Teismas pabrėžė, kad teisingumas gali būti vykdomas tik tada, kai iki teismo proceso yra atliktas tam tikras parengiamasis darbas, kuris atliekamas ikiteisminio tyrimo metu.

Anot teismo, ikiteisminis tyrimas yra pradinė nusikaltimo tyrimo stadija, neretai nulemianti viso proceso eigą, todėl jo metu turi būti renkami ir fiksuojami ne tik kaltinantys, bet ir kaltinamiesiems naudingi duomenys, todėl visiems proceso dalyviams turi būti sudaromos galimybės šioje proceso stadijoje pasinaudoti visomis jiems priklausančiomis teisėmis.

Teismo nuomone, ikiteisminio tyrimo medžiagą sudaro 7 tomai, ikiteisminis tyrimas truko beveik 11 metų, tiriami įvykiai apima sudėtingą ir prieštaringą laikotarpį, byla yra sudėtinga ir didelės apimties, nurodyti asmenys kaltinami labai sunkaus nusikaltimo padarymu, todėl susipažinimui su byla ir prašymams pareikšti skirtas terminas neatitinka proporcingumo ir protingumo principų.

Panevėžio apygardos teismas ankstesne nutartimi lapkričio 5-ąją jau buvo pripažinęs, kad prokuroro nutarimas, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti prašymą pratęsti susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga terminą, buvo nepagrįstas, ir jį panaikino.

Įvertinęs visas šias aplinkybes ir tai, kad Panevėžio apygardos teismo lapkričio 5-osios nutartis gali būti įvykdyta tik perdavus bylą prokurorui, teismas pripažino prokuroro, neįvykdžiusio visų ikiteisminiam tyrimui keliamų uždavinių, surašytą kaltinamąjį aktą neteisėtu ir grąžino jį trūkumams pašalinti.

Nutartis gali būti apskųsta per septynias dienas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Ikiteisminis tyrimas dėl paskutinio Aukštaitijoje išlikusio Lietuvos partizano A.Kraujelio nužudymo pradėtas 1998 metais, kai jam po mirties 1997 metų gruodžio 22-ąją buvo suteiktas teisinis kario savanorio statusas. Ikiteisminį tyrimą kontroliavo Generalinės prokuratūros ir Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorai.

Įstatymas už genocido vykdymą numato laisvės atėmimą nuo 5 iki 20 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

A.Kraujelis (1928–1965) – rezistencinių kovų dalyvis, vienas paskutiniųjų Lietuvos partizanų, savo gyvenimą skyręs kovai su okupacija. 1946–1947 metais jis veikė kaip partizanų ryšininkas, vėliau pats tapo partizanu. Jis aktyviai veikė iki 1965 metų, kai saugumiečiams apsupus namus, kuriuose slapstėsi A.Kraujelis, nenorėdamas pasiduoti gyvas, partizanas nusišovė.

1997 metais Lietuvos partizanui A.Kraujeliui suteiktas teisinis kario savanorio statusas (po mirties), 1998 metais – vyresniojo leitenanto laipsnis, 1998 metų gegužės 19 dieną jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus III laipsnio ordinu.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais
Reklama
Žaidimų industrijos profesionalus subūrusiems „Wargaming“ renginiams – prestižiniai tarptautiniai apdovanojimai
Reklama
Namuose drėgna, kaupiasi kondensatas ant langų. Kaip apsaugoti savo namus nuo pelėsio?
Reklama
Advento kalendoriai – nuo paprastos tradicijos iki prabangos segmento