Pirmajame bylos posėdyje, vykusiame balandžio 26 dieną, nušalinti M.Striauką paprašė daugiau nei 50 kaltinamųjų.
Nušalinimo pareiškimą pirmasis išdėstė kaltinamasis Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, jam pritarė kitas kaltinamasis Andrejus Lobovas, o vėliau prie jų prisijungė visi kiti kaltinamieji. Teismui yra perduoti 87 asmenys, dėl įvairių priežasčių tada į teismą neatvyko 16 kaltinamųjų.
Posėdis vėlavo 19 minučių, salėje apie valandą vyko organizacinis darbas, o tuomet teismas paskelbė pertrauką, nes atsirado daug norinčiųjų į tualetą.
Nušalinimo pareiškimą A.Kandrotas motyvavo tuo, kad 2020 metų gegužės 20 dieną teisėjas buvo sulaikytas neblaivus, tačiau išsaugojo darbą. Šiandieną tarp kaltinamųjų sklinda kalbos, kad jei teisėjas nenusišalins arba nebus nušalintas – reikia masiškai palikti teismo salę. Kaip galimo šio demaršo organizatorius įtariamas A.Lobovas.
Posėdžio laukdamas, neramus ir A.Kandrotas. Pajutęs, kad teismo konferencijų salėje, kurioje nėra nei langų, nei kondicionavimo sistemos, jau pirmosiomis minutėmis ima trūkti oro, Celofanas prabilo siūlantis kitą sykį posėdį rengti lauke.
Šį trečiadienį posėdžio pradžia, palyginti su numatytu laiku, vėlavo 19 minučių.
Kolegija iškart pranešė, kad masinis prašymas dėl teisėjo nušalinimo atmestas. Motyvas – neblaivaus vairavusio teisėjo galimybės tęsti karjerą jau buvo vertinamos, jo reputacija pripažinta nepriekaištinga, tad jam leista tęsti darbus. O jokio įstatyme numatyto pagrindo teisėjui nusišalinti šiuo konkrečiu atveju nurodyta nebuvo.
14 kaltinamųjų iškart paliko salę, salėje kilo sumaištis. Teisėjas mėgino ją suvaldyti, įspėjo, kad tokia kaltinamųjų savivalė gali užtraukti procesines prievartos priemones. Vienas moteriškas balsas iš salės replikavo, kad prievartos priemonės jų atžvilgiu jau dabar taikomos.
Išėjusiųjų asmenų grupėje buvo ir kaltinamasis iš Kelmės rajono Arūnas – 15min publikuoja šio vyriškio išpažintį apie dalyvavimą riaušėse: „Pasipylė akmenų kruša, užtemo tiesiog dangus“
Teisėjų kolegijos pirmininkas skaitė visą sąrašą kaltinamųjų, aiškindamasis, kas yra tie keliolika bylos bėglių.
Kol tai vyko, keli apsigalvoję grįžo į salę. Teisėjas įspėjo, kad jei dar bus tokių grįžtančiųjų – jie bus pašalinti iš teismo salės dėl proceso trikdymo. A.Kandroto-Celofano advokatas pasiūlė idėją: jis išeis iš salės ir pamėgins pasiderėti su demaršo dalyviais, kad jie visi grįžtų. Visgi po kelių minučių teisininkas grįžo tuščiomis: „Grįžti jie nenori, be to, dalis jau išvyko namo.“
Beje, dar prieš šiandienos posėdį kaltinamasis A.Lobovas akivaizdžiai leido suprasti, kad jam nepatinka tai, kas šiame teisme vyksta. Ties teismo laiptais prieš vaizdo kameras jis rėžė piktą kalbą.
Visą pirmąją gegužės 17-osios posėdžio valandą vyko organizacinis darbas. Teisėjai aiškinosi, kas dalyvauja, kas ką gina, kokios anksčiau bylos nelankiusių kaltinamųjų asmenybės, kokie dokumentai pateikti ir t. t. Po to teismas paskelbė pertrauką, nes atsirado daug norinčiųjų į tualetą.
Po pertraukos proceso dalyviai grįžo į salę, tačiau sklandaus darbo galimybės nebuvo. Viena kaltinamoji nuskubėjo į tribūną, prašydama teisėjų tučtuojau grąžinti jai asmens dokumentą. Moteris pareiškė, kad jai labai silpna, dėl jos prie teismo jau atvykusi greitoji pagalba.
Teisėjas M.Striaukas pareiškė, kad dokumentą kaltinamoji atgaus tik vėliau – esą medikams reikia paciento, o ne dokumento. Kaltinamoji išėjo iš salės ieškoti medikų pagalbos, jos net niekas nepasisiūlė palydėti.
Tuo, kad prie teismo atvyko greitosios ekipažas, suskubo pasinaudoti iš viso keturi kaltinamieji.
„Spaudimas – 190, pulsas 90. Tai kritinė būklė“, – netrukus, gavusi informaciją iš savo ginamosios, teismui pranešė viena advokatė, prašydama tai laikyti pateisinama priežastimi nedalyvauti posėdyje.
Tuo metu iš salės pasigirdo advokatų prašymai šiandieną bylos apskritai nebenagrinėti, nes ir vėl dalis kaltinamųjų nedalyvauja, o posėdis tokiais atvejais įmanomas tik tuo atveju, kai galioja kelios neišvengiamos sąlygos. Šiuo atveju tos sąlygos dar nėra nustatytos.
Tačiau teismas šios teisinės nuostatos paisyti dar neturi galimybių, nes tokiu atveju bylos reikalai apskritai nejudėtų iš mirties taško.
Po vidurdienio teisėjai nutraukė chaotiškus bandymus dirbti, paskelbę pietų pertrauką. Šįkart ji kiek ilgesnė – į salę prašoma grįžti 13.15 val.
Popietę žadama pranešti sprendimus dėl kai kurių šalutinių byloje pateiktų prašymų, o esminio bylos nagrinėjimo galimybės išlieka miglotos.
Po pietų teismo posėdžio pradžia vėlavo apie 18 minučių. Paaiškėjo, kad visi ar beveik visi kaltinamieji, ryte surengę demaršą, yra grįžę į teismo salę salę. Teisėjai juos užregistravo iš naujo.
Pildoma
„Aš nesutinku, kad mane teistų alkoholį vartojantis žmogus, kitų prašau palaikyti mano poziciją, o teisėjui nusišalinti“, – per ankstesnį posėdį yra sakęs A.Kandrotas.
Prieš keletą metų automobilį vairavusiam ir sustabdytam teisėjui M.Striaukui policija nustatė 0,61 promilės girtumą. Po šio įvykio prezidentas Gitanas Nausėda kreipėsi į Teisėjų tarybą dėl patarimo atleisti M.Striauką iš teisėjo pareigų.
Teisėjų tarybos posėdyje M.Striaukas sulaukė palaikymo, o daugelis narių išreiškė abejones, kad jo atleidimas būtų per griežta ir per ankstyva sankcija. Teisėjui tuomet buvo skirtas griežtas papeikimas.
Šioje Seimo riaušių byloje per ikiteisminį tyrimą byloje buvo apklausta 317 liudytojų, tarp jų – 40 Seimo narių, 27 asmenys pripažinti nukentėjusiais, daugiausiai – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai.
Bendra fizinių asmenų ir institucijų ieškinių suma siekiant turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo siekia beveik 120 tūkst. eurų.
Riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo 2021 metų rugpjūčio 10-osios vakarą po mitingo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.
Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio kiemo. Prieš protestuotojus policija panaudojo ašarines dujas, šie savo ruožtu mėtė į pareigūnus akmenis.
Policija pažymi, kad organizuoto mitingo metu ir po jo grupė asmenų „organizavo ir išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip pažeisti viešąją tvarką“, riaušių metu asmenys tai ir darė, panaudojo sprogmenis bei pasipriešino policijos bei Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams.