V. Karaliui Vilniaus apygardos teismas 2019 metais buvo paskyręs 13 metų laisvės atėmimo. Naujai paskelbtu nuosprendžiu V.Karaliui skirti šešeri metai laisvės atėmimo.
Generalinė prokuratūra nuosprendį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui, prašydama paskirti dar griežtesnę laisvės atėmimo bausmę – 16 metų laisvės atėmimo, o kitiems asmenims – nuo pusantrų iki 15 metų.
Tačiau trečiadienį paskelbtu nuosprendžiu teismas jį išteisino dėl nusikalstamo susivienijimo cigaretėms gabenti organizavimo, jo nusikalstamą veiką dėl cigarečių gabenimo perkvalifikavo į organizuotos grupės padarytus nusikaltimus.
Teisėja Virginija Liudvinavičienė paskelbė, kad dėl nusikalstamo susivienijimo V.Karalius ir kiti asmenys buvo išteisinti, nes nebuvo pasiektas aukščiausias organizuotumo ir pavojingumo lygis. Asmenys tesiekė pasipelnyti, jie nebuvo pasiskirstę vaidmenimis, nebuvo nustatyta jokia hierarchinė struktūra. Užduotimis jie buvo pasiskirstę ne bendraudami tarpusavyje, o darydami konkrečius nusikaltimus. Todėl juos teisėjai įvardijo kaip organizuotą grupę.
Šioje didelės apimties byloje dėl prieš 12 metų įvykdytų nusikaltimų buvo nuteisti 25 asmenys, Apeliaciniam teismui buvo pateikti 24 apeliaciniai skundai. Vienas asmuo pernai mirė, teismas jo bylą nutraukė dėl mirties ir dėl nepadarytų nusikaltimų.
Šioje byloje be V.Karaliaus taip pat buvo nuteistas buvusio Seimo nario Vytauto Kamblevičiaus sūnus Aivaras ir dar 22 asmenys, tarp jų ir buvę muitininkai.
V.Kamblevičiaus sūnus buvo išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Bausmės sušvelnintos ir kitiems nuteistiesiems.
Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad per dvejus metus į Lietuvą ir kitas Europos Sąjungos šalis vilkikais neteisėtai įvežta ir išvežta cigarečių, kurių muitinė vertė viršijo 10 mln. eurų. Nelegaliai per sieną gabenta arba bandyta pergabenti daugiau nei 84,6 mln. vienetų kontrabandinių rūkalų iš Rusijos. Cigaretės buvo gabenamos nuo 2009-ųjų sausio iki 2010 metų gruodžio.
Grupėje nebuvo naudojami bauginimai, grasinimai, smurtas, prievarta ar baudimo taktika, o tai būdinga būtent nusikalstamam susivienijimui.
„Buvo susitarta daryti nusikalstamas veikas ne tik Lietuvos, bet ir su Baltarusijos muitininkais. Cigaretės buvo pakraunamos Rusijoje, gabenamos per Baltarusiją, įvežamos į Lietuvos Respubliką, siekta išgabenti į Lenkiją ar Vokietiją. Nustatyta, kad Lietuvoje cigaretės buvo perkraunamos, buvo naudojami krovinių muliažai, klastojami krovinių dokumentai, paperkami muitinės pareigūnai“, – sakė teisėja V.Liudvinavičienė.
Byla Vilniaus apygardos teisme nagrinėta ilgiau nei šešerius metus. Lietuvos apeliaciniame teisme procesas neužtruko nė dvejų metų.
V. Karalius figūravo ir teisėjų korupcijos byloje. Išskyrus jo bylą iš pagrindinės, 2019 metų rugpjūtį teismas buvusį policininką nubaudė 21,6 tūkst. eurų bauda už pažadą papirkti teisėją.
Anksčiau V.Karalius teistas keturis kartus.
Daugiau nei 500 puslapių Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
1 asmenį išteisino
Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė sprendimą 247 tomų baudžiamojoje byloje dėl kontrabandos, antradienį pasakojama ir šio teismo pirmininko padėjėjos ryšiams su visuomene Ventos Valčackienės paviešintame pranešime.
Lietuvos apeliacinis teismas baigė nagrinėti didelės apimties baudžiamąją bylą, kurioje buvo paduoti 24 apeliaciniai skundai dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžio.
Šiuo nuosprendžiu už atskirus nusikaltimus, susijusius su cigarečių kontrabanda ir neteisėtu disponavimu jomis, nuteisti 25 asmenys ir 1 asmuo išteisintas.
Muitinės civilinis ieškinys
Apeliaciniuose skunduose, greta kitų argumentų, buvo keliamas svarbus teisinis klausimas, susijęs su Vilniaus teritorinės muitinės civiliniu ieškiniu dėl nesumokėtų mokesčių priteisimo Lietuvos valstybei. Apeliaciniuose skunduose buvo teigiama, kad pagal Sąjungos muitinės kodekso nuostatas, kuriomis reglamentuojamas skolos muitinei išnykimas, civilinis ieškinys yra nepagrįstas, nes skola valstybei už nesumokėtus mokesčius yra išnykusi.
Šiam klausimui išspręsti reikšmingas šiuo metu galiojančio Sąjungos muitinės kodekso ir iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusio Bendrijos muitinės kodekso nuostatų galiojimo laiko atžvilgiu, jų konkurencijos klausimų aiškinimas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, atmetė argumentus dėl Sąjungos muitinės kodekso nuostatų taikymo.
„Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, kuriomis nustatomas skolos muitinei atsiradimas ir išnykimas, yra materialiojo pobūdžio, todėl gali būti taikomos tik toms situacijoms, kurios susidarė po šių kodekso normų įsigaliojimo“, – pažymėjo teisėjų kolegija.
Sąjungos muitinės kodeksas, kuris pakeitė Bendrijos muitinės kodeksą ir išplėtė skolos muitinei išnykimo pagrindus, įsigaliojo 2016 m. gegužės 1 d. Nagrinėjamoje byloje nusikalstamos veikos įvykdytos anksčiau, t. y. 2009–2010 metais, dar galiojant Bendrijos muitinės kodeksui, todėl aptariamoje byloje, sprendžiant civilinį ieškinį, turi būti taikomos Bendrijos muitinės kodekso nuostatos. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad skola muitinei išnyko. Šioje byloje valstybės naudai solidariai iš nuteistųjų priteista beveik 5 milijonai eurų.
Šioje byloje valstybės naudai solidariai iš nuteistųjų priteista beveik 5 milijonai eurų.
Taip pat apeliantai nesutiko su pirmosios instancijos teismo nustatyta bendrininkavimo forma – nusikalstamu susivienijimu, ginčijo kaltę ir prašė juos išteisinti.
Apeliacinis teismas pritarė apygardos teismo išvadai dėl visų asmenų, išskyrus vieną – G. P., pripažinimo kaltais už atskirų nusikalstamų veikų padarymą (kontrabanda, neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis, papirkimas, dokumentų klastojimas).
Tačiau, priešingai nei apygardos teismas, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos ne veikiant nusikalstamam susivienijimui, bet nuteistiesiems veikiant organizuota grupe.
Kodėl neįžvelgė „nusikalstamo susivienijimo“
Nors nusikalstamos veikos buvo daromos beveik dvejus metus, nustatytas ilgalaikis asmenų siekis pasipelnyti, aukštas organizuotumo lygis, tačiau vien veikų skaičius ir veikimo schema, apėmusi kelių valstybių teritorijas, nesuteikia pagrindo konstatuoti veikus nusikalstamą susivienijimą, kadangi grupėje nebuvo naudojami bauginimai, grasinimai, smurtas, prievarta ar baudimo taktika, o tai būdinga būtent nusikalstamam susivienijimui.
Nuteistieji veikė epizodiškai, buvo pasiskirstę užduotimis tik darydami konkrečius nusikaltimus, taip pat nenustatytas hierarchinės struktūros faktas. Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo organizuotos grupės, o ne nusikalstamo susivienijimo egzistavimą, todėl apeliacinės instancijos teismas V.Karalių ir Svajūną Čebatorių išteisino dėl nusikalstamo susivienijimo organizavimo ir vadovavimo jam, o Bronių Kažukauską ir Česlavą Kondratovičių išteisino dėl dalyvavimo jame.
Minėtiems nuteistiesiems dėl išteisinimo buvo sumažintos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės.
Šis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis įsigalioja jo priėmimo dieną, tačiau kasacine tvarka per tris mėnesius gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
