Mokesčių inspekcija, teigiama LVAT nutartyje, pagrįstai pritaikė turinio viršenybės prieš formą principą ir pripažino minimos įmonės iš JAV bendrovių gautas netesybas jos apmokestinamosiomis pajamomis, taip pat šios įmonės susijusiems asmenims (akcininkams) S. R., O. R., J. R. ir A. R. suteiktas paskolas šių gyventojų kitomis apmokestinamosiomis pajamomis.
VMI, atlikusi patikrinimą, nustatė, kad UAB „Energetikos tiekimo bazė“, siekdama sumažinti mokesčių mokėjimą valstybės biudžetui, į savo sandorius su Rusijos įmonėmis įtraukė tarpininkus – JAV kompanijas. Įvairios prekės iš Rusijos (elektriniai keltuvai, skirti galvaninių linijų technologinių procesų apsaugai, elektros keltuvų atsarginės dalys ir kt.) buvo neva parduodamos JAV kompanijoms. JAV kompanijos, „pabranginusios“ prekes kelis ar net kelis šimtus kartų (iš viso sandorių suma viršijo 70 mln. litų), jas jau parduodavo „Energetikos tiekimo bazei“, kuri jas realizuodavo Lietuvoje. Sumokėta didele suma už prekes, bendrovė sumažindavo apmokestinamąjį pelną, tačiau iš JAV kompanijų neva už įvairias netesybas (per vėlai pristatytas prekes ir pan.) gaudavo didžiules sumas netesybų, kurios nėra apmokestinamos pelno mokesčiu.
VMI nustatė, kad JAV kompanijos yra susijusios su „Energetikos tiekimo baze“ ir jos panaudotos tik tam, kad valstybės biudžetui nereikėtų mokėti pelno mokesčio, o realios, tačiau jau neapmokestintos pajamos būtų vis tiek gaunamos netesybų forma.
Teismas konstatavo, jog tyrimo matu VMI aiškiai nustatė, kad JAV bendroves kontroliavo su „Energetikos tiekimo baze“ susiję asmenys, JAV bendrovės faktiškai jokios veiklos nevykdė, o buvo įsteigtos vieninteliu tikslu, t. y. kad per sandorių grandinę būtų dirbtinai pakelta pareiškėjo įsigyjamų prekių kaina, tokiu būdu padidinat pareiškėjo sąnaudas, ir kad šias dirbtinai padidintas sąnaudas pareiškėjas galėtų susigrąžinti kaip netesybas, mokamas už pavėluotą prekių pristatymą, kurios neapmokestinamos pelno mokesčiu.
Tyrimo metu VMI taip pat išsiaiškino, kad UAB „Energetikos tiekimo bazė“ susijusiems 4 asmenims (akcininkams, vadovams), siekdama išvengti mokėtinų mokesčių, išmokėjo pinigines lėšas, kurių suma siekė beveik 40 mln. litų, jas įvardindama kaip suteikiamas paskolas. Teismas konstatavo, kad VMI pagrįstai pripažino, kad šios išmokos yra gyventojų pajamos ir jas apmokestino gyventojų pajamų mokesčiu – iš viso priskaičiuota per 18 mln. litų fizinių asmenų ir gyventojų pajamų mokesčio.
„Ši teismo nutartis svarbi ne tik dėl patikrinimo metu nustatytos ir apskaičiuotos didelės išvengtų mokesčių sumos, kuri turėtų papildyti valstybės biudžetą, bet ir įtvirtinant turinio viršenybės prieš formą principo taikymo praktiką, kai mokesčių mokėtojų vykdomi sandoriai yra vertinami ne pagal jų įforminimo dokumentus, o tikrinimo metu nustatytą realų sandorių turinį ir tikslus. Tuo pačiu tai turėtų būti perspėjimu nesąžiningiems verslininkams, manantiems, kad „ofšorinės“ kompanijos ar tariamai gudriai surašyti, tačiau realybės neatspindintys, dokumentai gali padėti išvengti mokesčių“, – pažymi VMI prie FM viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas.
