Anksčiau neteistas ūkininkas pageidavo duoti parodymus tik tada, kai bus apklausti visi liudytojai ir ištirta bylos medžiaga. Teismas numato apklausti daugiau kaip 40 liudytojų. Byloje paskelbta pertrauka.
Neapskaitytas atlygis būdavo išmokamas ir įdarbintiems, ir oficialiai neįdarbintiems darbuotojams.
Bylos, kurią sudaro 15 tomų, duomenimis, gyvulininkyste ir augalininkyste užsiimančių ūkių vadovas nuo 2009 metų galbūt ėmėsi neteisėtų veiksmų. Ikiteisminio tyrimo, kurį byloje atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai, metu surinkta duomenų, kad ūkiuose, iš kurių vienas priklauso kaltinamajam V.Krikštanavičiui, o kitas – jo sugyventinei, galėjo būti apgaulingai tvarkoma apskaita.
Bylos duomenimis, viename ūkyje dirbusiems darbuotojams nuo 2015 iki 2018 metų galėjo būti išmokėta daugiau kaip 11 tūkst. eurų neoficialaus darbo užmokesčio, o kitame ūkyje per beveik 10 metų laikotarpį – daugiau kaip 115 tūkst. eurų.
Neapskaitytas atlygis būdavo išmokamas įdarbintiems ir oficialiai neįdarbintiems darbuotojams.
Kaltinamajame akte nurodoma, kad V.Krikštanavičius buvo atsakingas už apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir registrų išsaugojimą, privalėjo žinoti, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Bylos duomenimis, V.Krikštanavičius siekė išvengti mokesčių, kurių suma siekė per 55 tūkst. eurų, todėl galbūt ir deklaruodavo neteisingus duomenis įvairioms institucijoms, buhalterei neperduodavo informacijos apie išmokėtą neoficialų darbo užmokestį.
Paskaičiuota, kad iš viso valstybės biudžetui padaryta žala gali siekti daugiau kaip 60 tūkstančių eurų.
V.Krikštanavičiui pareikšti kaltinimai ir dėl poveikio liudytojui.
Kaltinamajam V.Krikštanavičiui pareikšti kaltinimai ir dėl poveikio liudytojui. Per ikiteisminį tyrimą surinkta įrodymų, kad ūkininkas bandė paveikti vieną iš liudytojų – buvusį ūkio darbuotoją, kurį įtikinėjo duoti melagingus parodymus.
Per ikiteisminį tyrimą laikinai apribota V.Krikštanavičiui nuosavybės teisė turtui, kurio vertė siekia beveik 70 tūkstančių eurų.
Teismas tęsia liudytojų apklausą. Liudytojas S. G. teismui tvirtino, kad dirbo abejuose ūkiuose. Anot liudytojo, dirbdavęs rudenį, kai buvo nuimamas derlius. Darbas buvo nenuolatinis, dirbo, kada reikėdavo. S. G. sakė, kad buvo pasirašęs darbo sutartį, darbo užmokestis buvo mokamas į rankas. Liudytojas teigė algalapius pasirašydavęs.
Liudytojas S. J. teismui teigė, kad V.Krikštanavičiaus ūkyje dirbo traktorininku be darbo sutarties. Anot jo, buvo pažadėta jį įforminti, reikėjo jam tik parašyti pareiškimą, bet jo neparašė – nenuvežė jo į buhalteriją.
S. J. teigė gaudavęs minimumą, kartais jį paskatindavo 100 eurų. Liudytojas nurodė žmogų, kuris jam atveždavo pinigus ir pasakydavo, kad tai nuo V.Krikštanavičiaus.
Liudytojas teigė, jog kai jam mokėdavo atlyginimą, kitų žmonių nebūdavo. S. J. patvirtino, jog jis V.Krikštanavičiui yra sakęs, kad gaudamas atlyginimą jis algalapiuose nepasirašo, nes tų algalapių jam niekas neduoda.
Liudytojas A. K. teigė, jog atlyginimą jam mokėjo V.Krikštanavičius.
Žiniaraščius jis pasirašydavęs vieną kartą per mėnesį. A. K. patikslino, jog gaudamas pinigus pasirašydavo ne iš karto, tai padarydavęs vėliau. Anot jo, V.Krikštanavičius duodavo pasirašyti sandėlyje arba tekdavo važiuoti pas jį. Liudytojas teigė, kai sandėlyje jam mokėdavo atlyginimą, gal ir būdavo kitų žmonių, tačiau kitiems asmenims prie jo atlyginimų nemokėjo. Liudytojų apklausa tęsiama.
