Neseniai 15 min.lt jau pasakojo, kad Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl neteisėto Italijos respublikos piliečio Luigiterzo Boscos pašalinimo iš bendrovės „Alita“ privatizavimo proceso.Labai keista matyti poną Milašauską kaltinamojo vaidmenyje, nes man atrodo, kad viskas buvo padaryta ginant valstybės interesus, – kalbėjo teisme liudijęs buvęs premjero patarėjas S.Spėčius.
Trečiadienį į Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo posėdį minutėlę pavėlavęs atvyko pats P.Milašauskas, taip pat susirinko būrys liudytojų, vienaip ar kitaip susijusių su privatizavimo konkursu.
Kaltinimą palaikantis prokuroras pasakojo, kad „Alitos“ privatizavimo konkursą laimėjo L.Bosca, tačiau dar nebaigus derybų VTF vadovas P.Milašauskas nepagrįstai ir neteisėtai pasirašė įsakymą, kuriuo panaikino konkurso rezultatus ir pašalino užsienio verslininką iš įmonės privatizavimo proceso. Vėliau valstybei teko sumokėti L.Boscai per 1,7 mln. Lt kompensacijos. Valstybei patyrus didelę turtinę žalą, tarnybine padėtimi, kaip įtariama, piktnaudžiavęs P.Milašauskas traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.
Teismas trečiadienį jau spėjo pasiteirauti, ką apie šiuos kaltinimas mano P.Milašauskas. „Ne“, – bedarbiu prisistatęs buvęs VTF šefas trumpai drūtai teigė kaltinamų nepripažįstantis.
Pirkėjas pats kaltas?
Šiandien teismas su apklaustais liudytojais bandė prisiminti 2003 metų pavasario–rudens laikotarpį, kai šalyje buvo privatizuojamos iškart keturios valstybinės alkoholio bendrovės: „Stumbras“, „Vilniaus degtinė“, „Anykščių vynas“ bei šioje byloje figūruojanti „Alita“.
Įvykdyti „Alitos“ bei kitų įmonių privatizavimui buvo sudaryta tarpžinybinė Viešojo konkurso komisija (VKK), sudaryta iš trijų VTF ir trijų Vyriausybės atstovų. Pastarieji turėjo teisę dirbti su slapta informacija.
Kaip žinoma, L.Bosca pripažintas konkurso nugalėtoju, nes už „Alitos“ akcijas pasiūlė maždaug 30 mln. litų didesnę sumą nei varžovai.
Trečiadienį teisme liudijo tik valstybės interesams atstovavusios šalies atstovai, todėl galima buvo susidaryti labai vienpusį vaizdą, kodėl Italijos investuotoją, kaip vėliau paaiškėjo, neteisėtai nutarta pašalinti iš konkurso.
Visi liudytojai šiandien lyg susitarę teigė, kad ir L.Bosca, ir jo atstovas ėmė vengti kontaktų su VKK ir tokiu būdu vilkino procesą bei sudarė įspūdį, kad apskritai neketina pirkti „Alitos“. Todėl esą nebuvo kitos išeities – teko anuliuotikonkurso rezultatus.
Prokuroras vis bandė liudytojams priminti, kad italas L.Bosca rugsėjį pats lankėsi VTF būstinėje, tačiau už „Alitos“ privatizavimą buvę atsakingi asmenys šio vizito nesureikšmino.
Košmariškas scenarijus
Tarp šios dienos liudytojų buvo Antanas Malikėnas, ėjęs VKK pirmininko pareigas. Beje, po TVF direktoriaus P.Milašausko pasitraukimo 2006 metais jis perėmė fondo vairą.
 |
| Liudytojas A.Malikėnas |
A.Malikėnas teisme akcentavo, kad „Alitos“ privatizavimą spaudė laikas, mat nuo 2004 metų pradžios šalyje buvo liberalizuojama alkoholio rinka.
VKK vadovo žodžiais tariant, vilkinant privatizavimo procesą būtų kilusi rizika, kad „Alita“ iškristų iš žaidimo ir galų gale bankrutuotų. A.Malikėnas minėjo, kad L.Bosca vis neatvykdavo į sutarties parafavimą. „Nutarėme, kad jis neatvyksta pas mus ir nenori bendrauti“, – sakė A.Malikėnas.
Jis prasitarė net blogiausiame sapne bijojęs susapnuoti, kad „Alitos“ privatizavimo reikalai pasisuks tokia nesklandžia linkme bei teks šalinti L.Boscą iš konkurso.
Su kaltinamąjį P.Milašauską ginančio advokato pagalba liudytojas A.Malikėnas prisiminė, kad VKK atstovus neramino L.Boscos nekonkretūs planai kažkam perleisti akcijas. To investuotojui galbūt reikėjo norint gauti garantą dėl sandorio finansavimo. Pagal pirminį planą L.Bosca esą minėjo, kad akcijas perleistų jį remiančiai Italijos institucijai. Pagal antrąjį planą – jo paties įsteigtai bendrovei.
Gavo ir slaptos informacijos
VKK sudėtyje buvęs tuometinis Ūkio ministerijos viceministras Nerijus Eidukevičius teisme nevengė ir kategoriškų pareiškimų apie L.Boscos taktiką: „Tai buvo proceso vilkinimas. Tai buvo daroma tam, kad sandoris neįvyktų! Šie žmonės nebuvo pasiruošę mokėti tų pinigų.“
N.Eidukevičius mano, kad investuotojai suprato, jog VKK spaudžia terminai, todėl esą bandė išnaudoti šią aplinkybę ir gauti geresnę kainą.
 |
| N.Eidukevičius |
Buvusio viceministro buvo teiraujamasi, ar investuotojų vengimą dalyvauti privatizavimo procese VKK bandė kaip nors įforminti.
„Jei pirkėjas neatvažiuoja, nesikalba, nedalyvauja procese, kaip tai galima padaryti?!“ – klausimu į klausimą atsakė N.Eidukevičius.
Kaip vieną iš vilkinimo požymių liudytojas paminėjo VKK gautą elektroninį laišką iš investuotojo konsultanto, kuriame buvo teigiama, jog jie turi labai didelių abejonių, ar rekomenduoti klientui pasirašyti šią sutartį, todėl norėtų atlikti papildomą įmonės analizę.
Leidimą dirbti su slapta informacija turėjęs N.Eidukevičius teisme prasitarė: „Buvo viena labai rimta pažyma, kurioje buvo pakankamai aiškiai suformuluota neigiama nuomonė apie šį pirkėją.“
Apie turimą neigiamą informaciją bendrais bruožais buvo užsiminta ir kitiems VKK nariams, neturintiems teisės susipažinti su specialiųjų tarnybų pažymomis.
„Prasidėję procesai labai nuliūdino“ (papildyta 14.50 val.)
„Visi laukė rezultato, o to rezultato nėra“, – pabrėžė teismui liudijęs buvęs premjero patarėjas Saulius Spėčius. Jis taip pat minėjo, kad buvo neatsakinėjama į skambučius, raštus.
„Susidarė įspūdis, kad turime reikalą su pirkėju, kurio ketinimai nelabai aiškūs“, – teisme sakė S.Spėčius.
Jo nuomone, bet kuris privatus verslininkas, susidūręs su tokiu vilkinimu tvarkant pirkimo ir pardavimo reikalus, „seniausiai būtų atsisveikinęs su tokiu pirkėju“.
S.Spėčius pridūrė: „Man labai keista matyti poną Milašauską kaip kaltinamąjį, nes man atrodo, kad viskas buvo padaryta ginant valstybės interesus.“
Jis taip pat minėjo jautęs, kad pirkėjas tarsi sąmoningai provokavo VKK imtis prieš jį priemonių: „Gal pirkėjui buvo nepatogu pasakyti, kad negauna finansavimo?“ – svarstė tuometinės VKK narys.
Žemės ūkio viceministru dirbęs Vytautas Grušauskas prisiminė, kad iš pradžių buvo labai patenkintas sėkmingu sandoriu su L.Bosca. „Ir kaina buvo labai gera“, – prisiminė liudytojas.
V.Grušauskas pridūrė: „Bet vėliau prasidėję procesai mane labai nuliūdino.“
Teisme liudydama VTF atstovė Judita Barkauskienė pasakojo panašiai: „Visi tikėjosi labai greitai baigti derybas, visiems atrodė, kad jokių neaiškumų nėra. Bet po to pirkėjas pradėjo vilkinti procesą, nesilaikyti terminų, neatsakė į skambučius.“
Ji teigė mananti, kad toks pirkėjo elgesys buvo nesąžiningas.
Kitas VTF atstovavęs liudytojas Raimondas Sedlevičius irgi kalbėjo, kad VKK išnaudojo visas galimybes, kad derybos su L.Bosca pavyktų.
„Nuo tam tikro momento tapo akivaizdu, kad jie bandė tempti laiką: nėjo į kontaktus, kėlė naujų reikalavimų.“
Anot jo, VKK pasielgė visiškai teisingai, siūlydama šalinti L.Boscą iš konkurso.
Kitas posėdis šioje byloje numatomas birželio 10 dieną, kai kaltinamasis P.Milašauskas buvo susiplanavęs vykti atostogauti.
