Ji liepos mėnesį jau prašė malonės Šiaulių apygardos teisme, tačiau šis prašymas atmestas motyvuojant tuo, kad galimybė sutrumpinti laisvės atėmimo bausmę kalintiems iki gyvos galvos nėra numatyta įstatyme.
Šį nuosprendį A.Bružaitė apskundė, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas antradienį skundą atmetė.
Viltis kalintiems iki gyvos galvos Lietuvoje sužibo pernai, kai Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) 2017 m. gegužę paskelbė, kad Lietuva pažeidžia iki gyvos galvos nuteistų asmenų teises, nesudarydama jokios realios galimybės jiems išeiti į laisvę.
Strasbūro teisėjai pažymėjo, kad nors pavojų keliantys asmenys gali būti nuolat kalinami, tačiau netgi įvykdžiusieji šiurpiausių nusikaltimų „išsaugo esminį žmoniškumą ir turi savyje galimybių pasikeisti“.
Seime jau įregistruotos įstatymo pataisos dėl bausmės peržiūrėjimo, tačiau jos dar nepriimtos, todėl teismai kol kas negali priimti jokio procesinio sprendimo nuteistųjų iki gyvos galvos atžvilgiu.
Būtent šiuo EŽTT sprendimu prašydama malonės rėmėsi A.Bružaitė, tačiau skundą atmetusi apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad tokius prašymus galės spręsti tik tuomet, kai bus sutvarkyta teisinė bazė.
„Teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų, todėl teismo nesaisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės pozicija, kad byloje Matijošaitis ir kiti prieš Lietuvą nurodyta reglamentavimo spraga dėl galimybės pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę kitos rūšies bausme turėtų būti šalinama bendrosios kompetencijos teismams tiesiogiai taikant EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo išaiškinimus.
Pasak teisėjų kolegijos, tokia spraga turėtų būti šalinama tik keičiant teisinį reglamentavimą, o pagal Konstituciją teismas nėra teisėkūros subjektas. Todėl teisėjų kolegija konstatavo, kad klausimą dėl konkrečiam asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo kitos rūšies bausme teismai galės spręsti tik tuomet, kai nacionalinėje teisėje bus įtvirtintas tokio pobūdžio institutas ir aiškiai nustatyta tokių prašymų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka“, – rašoma Lietuvos apeliacinio teismo išplatintame pranešime spaudai.
A.Bružaitė yra nuteista už savo dviejų mažamečių sūnų nužudymą. Du berniukai dingo 2007 metų kovo pabaigoje. Policijai ir savo vyrui moteris sakė, kad vaikai išėjo iš namų ir negrįžo. Po kelių dienų jų kūnai su smaugimo žymėmis rasti upelyje. Praėjus dviem dienoms po berniukų laidotuvių, pareigūnai sulaikė nužudytų berniukų motiną.
Šiaulių apygardos teismas 2008 metų vasario pabaigoje moteriai skyrė griežčiausią laisvės atėmimo bausmę – kalėjimą iki gyvos galvos. Aukštesnių instancijų teismai paliko galioti šį nuosprendį. Tai pirmas atvejis Lietuvoje, kai moteriai skirta tokio griežtumo bausmė.
Kalėdama Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (TI-K) moteris atrado meilę ir susituokė su Rolandu Svirbutavičiumi. Jis iki gyvos galvos kali už keturgubą žmogžudystę.
R.Svirbutavičius taip pat prašo trumpesnės bausmės, tikėtina, kad ir jo skundą teismas atmes.
