Pirmadienio popietę Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paskelbė, kad apsauga Miliniams turi būti paskirta.
15min.lt primena, kad buvusio Kauno apygardos teismo teisėjo Alberto Milinio įsūnis V.Milinis Kauno rajone rastas nušautas 2010 m. gruodžio 11 d.
Kaip žinoma, Drąsius Kedys dėl mažametės prievartavimo kaltino „tris pedofilus“ – išteisintąjį Andrių Ūsą, nušautąjį teisėją Joną Furmanavičių ir mistinį „Aidą“.
 |
| Albertas Milinis |
Kai kurie Garliavos įvykių aktyvistai buvo įtikėję, kad M.Milinienės sūnus Vaidas ir buvo tas „trečiasis pedofilas Aidas“. Iki šiol tiriama, ar ne dėl to buvo atimta vaikino gyvybė.
Beje, vaikino motina M.Milinienė kitam sostinės teismui yra pasiskundusi, kad kriminologė Rūta Gajauskaitė žiniasklaidoje skelbė šmeižikišką informaciją, esą velionis Vaidas ir galėjo būti trečiasis pedofilas. Toje byloje kartu su buvusia Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputate į kaltinamųjų suolą yra pasodintas „Laisvo laikraščio“ leidėjas Aurimas Drižius.
Miliniai kreipėsi į policininkus ir prokurorus, nes jautė grėsmę savo šeimai. Po to, kai Generalinės prokuratūros ir Policijos departamento atstovai priėmė sprendimą apsaugos neskirti, M.Milinienė pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (VAAT).
Neviešuose posėdžiuose bylą išnagrinėję VAAT teisėjai praėjusių metų pabaigoje buvo nutarę, kad valstybinė apsauga Miliniams privalo būti skirta.
Valstybės atstovai su tokiu sprendimu nesutiko, todėl pateikė skundą aukštesnės instancijos teismui. Tačiau LVAT kolegija, patikrinusi ankstesnį VAAT sprendimą, paliko jį galioti be pakeitimų.
Teismas pagrįstai įpareigojo Generalinę prokuratūrą ir Policijos departamentą priimti sprendimą skirti kauniečių Milinių šeimai apsaugą nuo nusikalstamo poveikio, patvirtino LVAT.
Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatavo, jog byloje yra pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių, kad egzistuoja asmuo ar asmenų grupė, dėl kurių nusikalstamų veiksmų gali kilti grėsmė Milinių šeimos narių gyvybei, sveikatai ar turtui.
VAAT sprendimą patvirtinusi LVAT kolegija priminė, kad Apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatyme nustatyta, jog apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės taikomos asmenims, dalyvaujantiems baudžiamajame procese: liudytojams, nukentėjusiesiems, o minėto straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės taikomos ir 1 punkte išvardytų asmenų tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), broliams, seserims, seneliams, vaikaičiams, sutuoktiniams ir sugyventiniams. Apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės gali būti taikomos, jei atliekant operatyvinius veiksmus ar ikiteisminį tyrimą arba nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl labai sunkių ar sunkių nusikaltimų, taip pat dėl kai kurių apysunkių nusikaltimų arba pasibaigus operatyvinei veiklai ar baudžiamajam procesui buvo gauta patikrintų duomenų iš viešų ar konfidencialių šaltinių, kad: asmenų gyvybei ar sveikatai gresia realus pavojus; gali būti sunaikintas ar sugadintas asmenų turtas.
„Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovai turi imtis priemonių, kad apsaugotų asmenų, dalyvaujančių baudžiamajame procese (liudytojų, nukentėjusiųjų, jų vaikų ir t. t.), gyvybę, sveikatą, turtą, taip pat užtikrintų išsamų ir nešališką baudžiamosios bylos aplinkybių ištyrimą, ir pagrįstai įpareigojo Generalinę prokuratūrą ir Policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos priimti sprendimą skirti pareiškėjams apsaugą nuo nusikalstamo poveikio“, – rašoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos, susidedančios iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), galutinėje ir neskundžiamoje nutartyje.
Šiandienis LVAT verdiktas įsiteisėjo iškart.
