Nuteistiesiems taip pat paskirtos baudos: T.T. – 50 MGL (6 tūkst. 500 litų), Š.M. – 55 MGL (7 tūkst. 150 litų).
Valstybinį kaltinimą nagrinėjant bylą teisme palaikiusi Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorė Dalia Markauskienė kaltinamiesiems siūlė paskirti po ketverius metus laisvės atėmimo ir po 100 MGL – 13 tūkstančių litų baudas.
Panevėžio miesto Ateities gatvėje registruotos vienos automobilių prekyba besiverčiančios bendrovės direktorius Š.M. ir komercijos direktorius T.T., apgaulingai tvarkydami buhalterinę apskaitą ir suklastodami dokumentus, už parduotus tariamai savus automobilius apgaule įgijo lizingo bendrovei priklausančius 415 tūkstančių 820 litų.
Šie du panevėžiečiai, prieš ketverius metus įsteigę automobilių prekybos įmonę, naudotus automobilius pirkdavo Vokietijoje ir parduodavo savo krašte. Lėšų automobiliams pirkti gaudavo iš lizingo bendrovės, nes neturėjo pakankamai savų pinigų. Tačiau paaiškėjo, kad ne visi gauti pinigai už parduotus automobilius buvo pervesti lizingo bendrovėms – dalis pajamų buvo pasisavinta.
Ikiteisminį tyrimą kontroliavo, organizavo ir jam vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorai, jį atliko Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Panevėžio apskrities skyriaus pareigūnai.
Įstatymas tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, numato laisvės atėmimo bausmę iki aštuonerių metų.
