Moteriai buvo pareikšti kaltinimai dėl to, kad ji mirus sutuoktiniui neteisėtai naudojosi jo banko kortele ir įgijo svetimo turto už beveik 8000 Eur, t. y. atsiskaitė už prekes, paslaugas bei išgrynino pinigus iš banko atsiskaitomosios sąskaitos. Baudžiamojoje byloje kilo ginčas dėl to, ar disponavimas mirusio sutuoktinio banko sąskaitoje esančiais pinigais kitam sutuoktiniui užtraukia baudžiamąją atsakomybę.
Kaip rašoma teismo pranešime spaudai, pirmosios instancijos teismas moterį išteisino, nes byloje surinkti duomenys neįrodė, kad moters veiksmuose buvo tyčia, pasinaudojant svetima mokėjimo kortele, apgaule užvaldyti svetimą turtą. Su išteisinamuoju teismo nuosprendžiu nesutiko kaltinimą byloje palaikiusi prokuratūra ir mirusiojo vaikai iš pirmosios santuokos. Apygardos teismas atmetė abu apeliacinius skundus ir konstatavo, jog moteris buvo išteisinta pagrįstai.
Apygardos teismas pagal byloje esančius duomenis padarė išvadą, jog moteris galėjo naudotis sutuoktinio banko sąskaita ir mokėjimo kortele, nes sutuoktinis dar iki mirties buvo davęs jai banko prisijungimo duomenis ir mokėjimo kortelės PIN kodą. Byloje pakako duomenų išvadai, jog sutuoktiniai bendrai vykdė žemės ūkio veiklą ir bendrai valdė šeimos turtą, o dalis sutuoktinio sąskaitoje esančių lėšų neatitinka svetimo turto sąvokos, o tai yra vienas būtinų moteriai inkriminuoto sukčiavimo požymių. Moters veiksmuose nenustatyta ir apgaulė, kaip būtinasis sukčiavimo požymis, nes moteris buvo įsitikinusi, kad turi teisę naudoti bendrus, santuokoje įgytus pinigus iš sutuoktinio sąskaitos būtiniems poreikiams tenkinti, taip pat laidotuvių bei bendro ūkio išlaikymo išlaidoms: „išteisintoji suvokė, kad tas operacijas ji atlieka kito asmens vardu, tačiau nesuvokė tokios veikos pavojingo pobūdžio, nes sutuoktinio kortelės nelaikė svetima; su sutuoktinio kortele ir žinomais prisijungimo kodais ji ne kartą buvo atlikusi finansines operacijas jam esant gyvam ir tai jokių neigiamų padarinių nesukėlė; buvo įsitikinusi, kad paima ne kam nors kitam, o jai pačiai priklausančius pinigus“, todėl jos veiksmuose nusikaltimo sudėties nėra.
Klaipėdos apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos, tačiau per 3 mėnesius gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
