D.Gineikaitė kaltinama piktnaudžiavusi tarnybine padėtimi, kai 2015 metų pabaigoje neblaivi vairuodama automobilį susidūrė su kitu automobiliu. Bylos duomenimis, ji savo tuometiniam patarėjui Gintarui Jonui Furmanavičiui nurodė padėti nuslėpti jos girtumą ir taip išvengti už tai gresiančios atsakomybės.
Bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjo, kad D.Gineikaitė ir jos patarėjas po avarijos skambino įvairiems asmenims, tarp jų – policijos pareigūnams, tuometiniam susisiekimo viceministrui Sauliui Girdauskui, koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui, Lietuvos automobilių klubo prezidentui Rolandui Dovydaičiui ir kitiems. Kaltintojo vertinimu, taip D.Gineikaitė siekė rasti būdą nuslėpti įvykį ir išvengti atsakomybės.
D.Gineikaitė ir jos gynyba teigia, kad tiek į G.Furmanavičių, tiek į kitus asmenis kreiptasi ne dėl jų įtakos, o tiesiog norėdama pasitarti, siekdama draugiškos pagalbos.
Vienas iš asmenų, kuriems skambino D.Gineikaitė, buvo tuometinis Kauno klinikinės ligoninės direktorius Gediminas Abeciūnas. Su juo D.Gineikaitė sutarė, kad atvyks į ligoninę duoti kraujo alkoholio koncentracijai nustatyti.
Bylos duomenimis, D.Gineikaitė sukurstė G.Abeciūną ir jo pavaduotoją Kęstutį Grigonį piktnaudžiauti – įtikino suklastoti jos kraujo mėginį, kad nebūtų nustatytas neblaivumas. Tuo tarpu kaltinamieji teigia, kad dėl to tartasi nebuvo: ligoninės vadovai tikina kalbėjęsi tik apie mandagų D.Gineikaitės aptarnavimą.
D.Gineikaitę priėmė Priėmimo skubios pagalbos ir traumų skyriaus laikinasis vedėjas Artūras Šulnius, tą savaitgalį budėjęs kaip gydytojas, o paimti pacientės kraujo pakviesta slaugytoja Salomėja Skersienė.
A.Šulnius pripažįsta, kad siekdamas nuraminti D.Gineikaitę, pasiūlė jai ateiti ir kraujo dar kartą duoti kitą dieną, tačiau teigė nesitikėjęs, kad seselė kraujo mėginius sukeis. S.Skersienė pripažįsta, kad kraujo mėginius sukeitė pati.
D.Gineikaitė tikina, kad apie sukeistus kraujo mėginius sužinojo tik iš žiniasklaidos, o medikų to daryti neprašė.
Prokuroras visus kaltinamuosius siūlo bausti baudomis: D.Gineikaitei skirti 22,5 tūkst. eurų siekiančią baudą ir uždrausti trejus metus dirbti valstybės tarnyboje, G.Abeciūnui – 15 tūkst. eurų baudą, jo pavaduotojui K.Grigoniui – 13,3 tūkst. eurų baudą. Jiems taip pat prašoma dvejiems metams uždrausti eiti vadovaujančias pareigas medicinos įstaigose. Ligoninės gydytojui A.Šulniui siūlyta skirti 7,5 tūkst. eurų baudą, slaugytojai S.Skersienei – 4,1 tūkst. eurų baudą.
Tuometinė NŽT direktorė 2015 metų gruodį būdama neblaivi padarė avariją – alkotesteriu jai buvo nustatytas vidutinis 1,69 promilės girtumas. Teismas ją pripažino kalta, skyrė baudą ir atėmė teisę vairuoti.
