Kaltinimai dėl 1991 metų sovietų agresijos pateikti 67-iems Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams, jie visi pripažinti kaltais dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui.
Aiškinant bausmių skyrimo motyvus, Ainora Kornelija Macevičienė paaiškino, kad karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmoniškumui neturi senaties termino.
„Teisėjų kolegija <...> sprendžia, kad 1991 m. sausio mėnesį kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos: civilių asmenų užpuolimas, jų žudymas, sunkių sveikatos sutrikdymų padarymas, vykdant ir remiant kitos valstybės politiką, civilių asmenų bauginimas, žalojimas ir kitoks nežmoniškas elgesys, agresijos metu tarptautinėje teisėje buvo aiškiai apibrėžta kaip nusikaltimai žmoniškumui.
Kitaip tariant, kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos jų padarymo metu buvo laikomos nusikaltimais pagal bendruosius teisės principus, kuriuos visuotinai pripažįsta civilizuotos tautos. Todėl nepagrįstais laikytini kaltinamųjų gynėjų argumentai, kad nusikaltimo padarymo metu nacionalinėje teisėje nebuvo numatyta atsakomybė už nusikaltimų žmoniškumui padarymu, todėl kaltinimai turi būti vertinami kaip neteisėti“, – paskelbė teisėja.
Teismas nusprendė, kad nuteistųjų nusikaltimai buvo daromi sistemingai. Tokią išvadą jis darė atsižvelgdamas į aukų skaičių, nusikaltimo scenarijaus rengimą ir vykdymą.
„Bylos duomenys visiškai patvirtina, kad karinei operacijai Vilniuje buvo rengiamasi iš anksto, ji planuota, žvalgomi objektai, kuriuos planuojama užgrobti. Atsižvelgiant į juos saugančių civilių skaičių, paskirstomos karinės technikos rūšys, sudaromi tankų ekipažai, nustatomas dalyvaujančių kariškių ir technikos skaičius. Operacija vykdoma kelias dienas, reguliariai, skirtingose miesto vietose užgrobiant objektus“, – kalbėjo teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė.
Anot teisėjos, apklausti kariškiai nurodė, kad jų užduotis buvo patekti į pastatus, išvesti iš ten dirbančius asmenis, atjungti aparatūrą.
„Vykdydami užduotį kariai naudojo artimos kovos veiksmus, šaudė į orą ir į žemę tam, kad civiliai atsitrauktų ir netrukdytų vykdyti užduočių. Nors kaltinamieji ir liudytojai neigė užgrobtų pastatų niokojimą, bylos duomenys šiuos teiginius paneigia“, – skelbė teisėja.
Kaip žurnalistams po posėdžio sakė vienas iš kolegijos teisėjų Artūras Šumskas, skiriant bausmes atsižvelgta į tai, jog nuo nusikaltimo padarymo praėjo 28-eri metai ir tai, kad neįmanoma nustatyti, kurie konkrečiai asmenys atliko kokius veiksmus.
„Atsižvelgėme į tas aplinkybes, kad dabar sunku nustatyti ir dabar iš esmės negalima nustatyti, kas iš tiesų padarė konkrečius nusikalstamus veiksmus būtent sunkiausius: nužudymus žmonių, sunkius kūno sužalojimus kas padarė. Mes kaip bendrininkus visus patraukėme atsakomybėn, bet sunku individualizuoti, todėl manėme, kad į tai turi būti atsižvelgiama kaip ir bet kada, kai yra abejonės dėl atsakomybės“, – sakė teisėjas.
Tačiau kolegija, pasak teisėjo, atsižvelgė į kaltinamųjų vaidmenį: ar jie vadovavo veiksmams, ar vairavo tankus, ir panašiai.
Teismas taip pat paskelbė, kad SSRS jėgos struktūrų institucijų vykdytą didelį užpuldinėjimo mąstą patvirtina tai, kad buvo nužudyta 13 ir sužeista daugiau nei 800 pastatus saugojusių civilių asmenų, užgrobti ir nuniokoti valstybinės reikšmės pastatai. Be to, komendanto valandos metu nužudytas 1 civilis, beveik 80 asmenų buvo apšaudomi, neteisėtai sulaikyti, prieš juos naudojamas fizinis ir psichologinis smurtas.
Teismas nustatė, kad tuo metu SSRS vykdė Lietuvos gyventojų bauginimo ir teroro politiką. Dar 1990 m. kovo mėnesį V.Landsbergis SSRS vadovą informavo, kad nuo 1944 m. SSRS ginkluotosios pajėgos neturėjo teisinio pagrindo būti Lietuvos teritorijoje. Tačiau okupantai ignoravo pasiūlymus išvesti SSRS kariuomenę iš Lietuvos.
„SSRS ne tik reiškė griežtą nepritarimą Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui, bet siekdama grąžinti Lietuvą į savo sudėti nuo 1990 kovo mėnesio taikė prievartos priemones“, – kalbėjo teisėja.
Anot teismo, būtent ši politika lėmė tragiškus 1991 metų įvykius ir jų jokiu būdu negalima vertinti kaip atsitiktinių ir pavienių – karinė operacija buvo suplanuota, net žinant, kad objektus saugo neginkluoti žmonės.
„Karinės operacijos metu civiliai kariškiams nesipriešino ir jų neprovokavo. Kaltinamųjų ir liudytojų kariškių, dalyvavusių šturmuojant TV bokštą, teiginius, kad į juos buvo šaudoma nuo aplinkinių namų stogų, teismas vertina kritiškai, kadangi jų nepatvirtina kiti bylos duomenys“, – kalbėjo teisėja.
Priešingai, apklausti nukentėjusieji ir liudininkai neabejotinai patvirtina, kad niekas, nei gynėjai, nei patys šturmą vykdę kariškiai nematė, kad būtų šaudoma į užpuolikus. Kareivius stabdė tik neginkluoti civiliai asmenys.
Teismas taip pat padarė išvadą, kad civilių asmenų aukų ir sužeidimų buvo tikimasi, jos buvo planuojamos ir to buvo siekiama.
Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Arūnas Budrys atkreipė dėmesį, jog dėl šių aplinkybių byloje gerokai prailgėja apeliacinio skundo padavimo terminai.
„Daugelio kaltinamųjų šiuo metu nuteistų atžvilgiu byla buvo nagrinėjama už akių, o tai reiškia, kad apeliacinio skundo padavimo terminai yra kitokie: jie bet kada gali jį paduoti. Jeigu vykdant nuosprendį jie bus sulaikyti, ir po kelerių metų, po dešimties metų gali paduoti apeliacinį skundą ir privalėsime jį išnagrinėti“, – paaiškino A.Budrys.
Prireikė medikų
Praėjus maždaug 1,5 val. nuo nuosprendžio skelbimo pradžios, teismui teko skelbti pertrauką. Ėmė alpti vienas iš garbaus amžiaus advokatų. Teisėja pasiūlė jam atsisėsti (susirinkusieji nuosprendžius išklauso atsistoję), posėdžio sekretorė padavė vyriškiui vandens. Teisėja paskelbė neplanuotą 10 minučių pertrauką, per kurią advokato sveikata dar labiau pašlijo – į teismo salę atskubėjo greitosios pagalbos brigada.
Medikai ant neštuvų išnešė advokatą iš teismo ir skubiai išvežė į ligoninę. Analogiškas epizodas su greitąja medicinos pagalba buvo nutikęs šioje byloje ir prieš kelerius metus, kai teisme buvo surengtas pirmasis rezonansinės bylos posėdis.
Kalti – visi
11:50
Teismas atmetė nukentėjusiaisiais šioje byloje pripažintų Vyto Lukšio Roberto Povilaičio civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo. Jie atitinkamai prašė 1 mln. ir 120 tūkst. eurų.
Generalinės prokuratūros ieškinį dėl daugiau nei 11 mln. eurų turtinės žalos atlyginimo Lietuvos valstybei teismas paliko nenagrinėtas.
11:45
Jurijui Strašnenko skirta 10-ies metų laisvės atėmimo bausmė.
11:43
Michailas Chabarovas nuteistas 10-ies metų laisvės atėmimo bausme.
11:42
Olegui Morkovskiui galutinė subendrinta skirta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų.
11:40
Nuteistas ir Genadijus Poltoraninas, jam skirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.
11:38
Viktorui Moroziukui skirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
11:36
Viktoras Šulikovas kaip ir dauguma kaltinamųjų – nuteistas už akių. Jam skirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.
11:34
Viktorui Romančevskiui galutinė subendrinta skirta bausmė – 4 metai pataisos namuose.
11:32
Sergejus Fiodorovas nubaustas 10-ies metų laisvės atėmimo bausme.
11:31
Aleksandras Radkevičius pripažintas kaltu, jam skirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.
Trijų teisėjų kolegija 94 metų D.Jazovui už akių skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę.
Buvusį sovietų armijos Vilniaus garnizono vadą Vladimirą Uschopčiką teismas nuteisė 14 metų laisvės atėmimo bausme, buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui skirta 12 metų nelaisvės.
Nuosprendis paskelbtas 67-iems Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams, jiems skirtos bausmės nuo ketverių iki 14 metų.
Dauguma kaltinamųjų nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti.
Skelbiant nuosprendį dalyvavo tik suimtas sovietų karininkas Jurijus Melis ir Vilniuje gyvenantis laisvėje esantis buvęs karininkas Genadijus Ivanovas.
J.Meliui skirta septynerių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmę įskaičiuotas jo kalinimas suėmimo metu, tad jei nuosprendis nebus pakeistas, jis į laisvę galės išeiti už dvejų metų.
G.Ivanovas nuteistas ketverių metų bausme. Jis galės būti laisvėje, kol nuosprendis įsigalios, – jam teismas neskyrė suėmimo. G.Ivanovas sakė su nuosprendžiu nesutinkantis, advokatė žadėjo jį apskųsti.
Nuosprendis gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Teismas paskelbė, kad atmetė dviejų nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo. Toks sprendimas priimtas, nes tuo metu, kai vyko sausio 13-osios įvykiai, neturtinė žala nebuvo numatyta įstatymuose.
„Aukščiausiojo Teismo yra priimtos nutartys, kuriose nurodyta, kad jeigu veiksmai padaryti iki numatymo neturtinės atsakomybės, ji negali būti priteisiama“, – sakė teisėjas A.Šumskas.
Generalinės prokuratūros ieškinį dėl daugiau kaip 11 mln. eurų žalos Lietuvos valstybei teismas paliko nenagrinėtą.
Priimdami tokį sprendimą teisėjai vadovavusi Mykolo Burokevičiaus byloje suformuota praktika.
„Jame pasakyta, kad turi atsakyti valstybė – Rusijos Federacija, tačiau tai yra tarpvalstybinių derybų reikalas, todėl mes į šį dalyką nesikišome“, – paaiškino teisėjas.
Nuosprendis gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Teisėjas A.Šumskas sakė neabejojantis, jog ši byla pasieks ir Apeliacinį, ir Aukščiausiąjį Teismą bei galbūt Europos žmogaus teisių teismą.
Nuosprendžio paskelbimo pradžią ir tuo pačiu sklandžią tiesioginę jo transliaciją sujaukė viena advokatė, kuri stryktelėjusi iš savo vietos pareiškė prašymą įleisti į salę du iš Rusijos atvykusius advokatus. Tačiau pastarieji nėra proceso dalyviai, tad teisėjų kolegijos pirmininkei teko paaiškinti, jog tokiems asmenims yra sudaryta techninė galimybė tiesiogiai stebėti nuosprendžio paskelbimo transliaciją kitoje teismo rūmų salėje.
Suprasti akimirksniu
- 1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių. 32 asmenims buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, per 1000 buvo kitaip sužaloti.
- 1999 metais Sausio 13-osios byloje dėl antivalstybinių organizacijų kūrimo ir kitų nusikaltimų kalėti buvo nuteisti šeši asmenys, tarp jų buvo Mykolas Burokevičius, Juozas Jarmalavičius.
- Prasidėjus naujam bylos etapui, pirmasis posėdis šioje valstybinės reikšmės byloje buvo surengtas 2016 metų sausio 27 dieną. Perdavimo į teismą momentu bylą sudarė 709 tomai, iš jų vien kaltinamasis aktas – 13 tomų, vykstant procesui apimtis dar padidėjo (iki 762 tomų).
- Teismo procese tiesiogiai dalyvauja du Rusijos karininkai (Jurijus Melis ir Genadijus Ivanovas), o dar 65 kaltinamieji dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui teisiami už akių.
- Kaltinimai Sausio 13-osios byloje pateikti buvusiam Sovietų Sąjungos gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui, KGB karininkui Michailui Golovatovui, buvusiam sovietų armijos Vilniaus garnizono vadui Vladimirui Uschopčikui, Lietuvos komunistų partijos buvusiam antrajam sekretoriui Vladislavui Švedui, buvusiam Lietuvos komunistų partijos centrinio komiteto sekretoriui Algimantui Naudžiūnui ir kitiems asmenims.
- Į kaltinamųjų gynybą teisme įsitraukė net 126 advokatai. Nukentėjusiųjų šioje byloje – apie 700, liudytojų – apie tūkstantį.
Buvusiam sovietų gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui ir dar penkiems asmenims prokurorai siūlė už akių skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
Į teismo salę, kur skelbiamas nuosprendis, atvyko apie 80 advokatų.
Teismo posėdį stebi tėvo per kruvinuosius įvykius netekęs Robertas Povilaitis. Jis yra vienas tarp 700 asmenų, byloje pripažintų nukentėjusiaisiais.
Į nuosprendžio paskelbimą taip pat yra atvykęs Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos vadovas Gasparas Genzbigelis.
Keli žmonės taip pat išsirikiavo salės prieigose, kur nuosprendžio paskelbimas transliuojamas tiesiogiai. Tokia pat transliacija vyksta ir kitoje teismo salėje aukštu žemiau, bet ji yra tuščia.
Įėjimą į Vilniaus apygardos teismą saugo policijos pareigūnai.
Rusija atsisakė bendradarbiauti su Lietuva tiriant bylą ir atmetė prašymą apklausti buvusį Sovietų Sąjungos vadovą Michailą Gorbačiovą.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
Sprendimą žada skųsti
Už akių dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui nuteisto buvusio KGB karininko Michailo Golovatovo advokatas Ryšardas Burda sakė, kad paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė jam atrodo nelogiška.
„Iš esmės nusikaltimuose žmoniškumui vertinimas yra kiek kitoks. Už juos atsako pirmiausia ne pavaldiniai, o tie, jei teismas mano, kurie vadovavo agresijai, okupacijai, ar kitam kokiam nusikaltimui žmoniškumui, logikos tokiame sprendime aš nematau“, – BNS teigė advokatas.
„Nuosprendis būtinai bus skundžiamas. Maršalas Jazovas gavo mažiau nei jo pavaldinys, tai nuostabą keliantis dalykas, – teigė jis. M.Golovatovas ir R.Burda yra pasirašę sutartį dėl paslaugų teikimo. Advokatas žadėjo informuoti klientą apie jam paskelbtą verdiktą.
Trijų teisėjų kolegija buvusiam sovietų gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui už akių skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę, M. Golovatovui skirta 12 metų nelaisvės.
Buvusio Pskovo 76-osios oro divizijos vado pavaduotojo, vyriausiojo oro desanto pareigūno Vilniuje pulkininko Vasilijaus Kustrio advokatė Emma Domajeva BNS sakė, kad nuosprendį skųs.
„Jau Jazovui iš tikrųjų turėjo būti griežta (bausmė), o mano pulkininkui vis tiek turėjo būti mažiau. Jis gi buvo vykdytojas“, – teigė teisininkė.
V.Kustrio teismas skyrė 12 metų laisvės atėmimą.
Sausio 13-osios byloje 67-iems Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams skirtos bausmės nuo ketverių iki 14 metų.
Dauguma kaltinamųjų nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti.
Tai antra Sausio 13-osios byla, išnagrinėta teisme. Pirmojoje kalėti buvo nuteistas buvęs Lietuvos komunistų partijos lyderis Mykolas Burokevičius ir kiti.
Šiame teismo nuosprendyje konstatuota, kad Sovietų Sąjungos agresija 1991-aisiais buvo bandymas nuversti teisėtą valdžią, tam pritarė Sovietų Sąjungos vadovybė, o karinės agresijos panaudojimą kurstė vietinė komunistų partija.
R.Burda sako, kad valstybė manipuliuoja teise, siekdama priimti sau palankų sprendimą.
„Iš esmės mes turim dvi identiškas bylas – vienoje byloje buvo pritaikytas senas įstatymas, šitoje buvo pritaikytas 2011 metų įstatymas“, – žurnalistams teisme sakė advokatas.
Buvo duomenų apie provokacijas
Patekimas į nuosprendį Sausio 13-osios byloje skelbusio teismo patalpas Vilniuje buvo apribotas, gavus žvalgybos informaciją dėl galimų provokacijų, paskelbė Vilniaus apygardos teismo pirmininkė Loreta Braždienė.
„Buvo gauta informacija dėl galimų provokacijų“, – žurnalistams po nuosprendžio paskelbimo sakė pirmininkė.
Pasak jos, šią informaciją teismui pateikė Valstybės saugumo departamentas.
Trečiadienį į teismo patalpas iš pradžių buvo įleidžiami tik užsiregistravę asmenys, todėl Rusijos diplomatai ir dalis žurnalistų liko už durų.
Vėliau žiniasklaidos priemonių atstovai įleisti pamačius, kad nuosprendžio paskelbimas nesulaukė prognozuoto bylos dalyvių susidomėjimo.
Teismo patalpas saugojo policijos ir kitų tarnybų pareigūnai.
Teismo pirmininkė patvirtino, kad nebuvo patvirtinta trijų Rusijos žurnalistų akreditacija.
