Vyras buvo kaltinamas tuo, kad dėl neatsargumo, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, atėmė gyvybę kitam žmogui, tai yra jis būdamas įmonės, kuriai priklauso pastatas, direktorius ir atsakingas už pastato bei jo įrenginių techninę priežiūrą, nuomodamas patalpas įvairioms įmonėms, neužtikrino, neuždraudė ir nuomininkų neįspėjo, kad patalpose nebūtų eksploatuojamas įgaliotos įstaigos eksperto nepatikrintas krovininis liftas, neužtikrino, kad liftas būtų techniškai tvarkingas.
Esant atidarytoms pirmo aukšto lifto šachtos durims, o lifto kabinai pakeltai į ketvirtą aukštą, įmonės, kuri nuteistojo įmonei priklausančiame pastate nuomojosi patalpas, darbuotojas dėl prasto matomumo ir pridarytų vienos pusės durų nepastebėjo, jog pirmame aukšte nėra kabinos, ėjo į lifto šachtą ir nukrito į jos dugną iš šešių metrų aukščio, dėl to patyrė sunkius galvos bei kaklo sužalojimus ir įvykio vietoje mirė.
Apylinkės teismas vyrą pripažino kaltu ir paskyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidėjo 2 metams, o nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigotas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Nuosprendžiu iš draudimo bendrovės priteistas 1000 Eur turtinės žalos atlyginimas įmonei, kurioje dirbo žuvusysis, nukentėjusiajai žuvusiojo sutuoktinei priteistas 15 000 Eur, dukrai – 13 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.
Nuteistasis su nuosprendžiu nesutiko ir apeliaciniu skundu prašė jį išteisinti.
Jo teigimu, dėl neatsargaus gyvybės atėmimo turėjo būti teisiamas ne jis, t. y. ne pastato savininkės direktorius M. B., o žuvusiojo darbdavės direktorius, nes būtent jam, kaip darbdaviui, numatyta baudžiamoji atsakomybė už nustatytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimą, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe ar atsirado kitokių sunkių pasekmių. Nuteistasis nesutiko ir su priteistu turtinės ir neturtinės žalos atlyginimu.
Bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusi teisėjų kolegija padarė išvadą, kad apelianto skundas nepagrįstas, o byloje surinktų įrodymų pakanka M. B. pripažinti kaltu dėl neatsargaus gyvybės atėmimo pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles.
Byloje nustatyta, kad pastate, kuriame žuvo žmogus, esantis liftas nebuvo tinkamas naudoti, tačiau vis dėlto juo buvo nuolat naudojamasi, o nuteistasis, būdamas atsakingas už pastato įrenginių techninę priežiūrą ir tinkamą, funkcionalų bei saugų lifto naudojimą, neužtikrino, kad pastate esantis potencialiai pavojingas įrenginys – liftas – būtų naudojamas laikantis Liftų naudojimo taisyklėse įtvirtintų reikalavimų.
Kolegija pažymėjo, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastis – ne darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kaip teigė nuteistasis, o būtent netinkamas potencialiai pavojingų įrenginių eksploatavimas.
Byloje pateikta ir Technikos priežiūros tarnybos išvada, kad liftas negalėjo būti naudojamas, nes paskutinis lifto techninės būklės tikrinimas atliktas 2007 m. pabaigoje, o lifto savininkas neužtikrino, kad laiku būtų atliekami lifto techninės būklės tikrinimai.
Be to, 2015 m. Potencialiai pavojingų įrenginių registrui pati įmonė pranešė, kad liftas neeksploatuojamas, bet, nepaisant to, techniškai netvarkingas liftas buvo ir toliau eksploatuojamas. Nors nuteistasis teigė, kad prie lifto buvo informaciniai pranešimai apie draudimą naudotis liftu, tačiau aplinkybę, kad realiai naudotis liftu įmonėms, kurios pastate nuomojosi patalpas, nebuvo draudžiama, patvirtino liudytojai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme: prie lifto nebuvo jokių informacinių lapelių dėl nesinaudojimo liftu ar įspėjamųjų užrašų, draudžiančių naudotis liftu, o ženklai, draudžiantys naudotis liftu, atsirado tik po darbuotojo žūties.
Į įvykio vietą atvykę priešgaisrinės gelbėjimo valdybos specialistai taip pat jokių draudžiamųjų ar įspėjamųjų ženklų prie lifto šachtos nematė. Draudžiantys naudotis liftu ženklai ant jo durų atsirado tik praėjus savaitei po įvykio vietos apžiūros.
Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad nuteistasis pagrįstai pripažintas kaltu dėl neatsargaus gyvybės atėmimo, atmetė ir apelianto argumentus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš nuteistojo atsakomybę apdraudusios draudimo bendrovės.
