„Paprastai ikiteisminio tyrimo stadijoje klausimai sprendžiami ne viešame posėdyje. Kiek ikiteisminio tyrimo duomenų atskleisti, sprendžia prokuroras. Šiuo atveju nėra situacija analogiška, tyrimo šeimininkas yra Nyderlandų karalystė. Iš jų perduotos medžiagos matyti, kad taikomi ne viešo pobūdžio veiksmai“, – sakė sprendimą dėl ne viešo posėdžio priėmęs teisėjas Ernestas Rimšelis.
Be to, A.Girnio advokatui Andriui Marapolskui teisėjas neleido daryti byloje esančių dokumentų kopijų, kad nebūtų paviešinti slapti duomenys.
Neviešo teismo posėdžio prašė ir A.Girnio gynėjas.
„Mano klientas nėra Seimo narys, nėra viešas asmuo, nėra kriminalinis elementas, yra sukūręs šeimą, baigęs aukštuosius mokslus viename Europos universitete, kodėl prievartos priemonių taikymas turi būti nagrinėjama ne viešai“, – sakė gynėjas.
Anksčiau teismui du kartus teko atidėti posėdžius dėl įtariamojo ligos. Pagal įstatymus, užsienio valstybei išduotinas asmuo privalo dalyvauti teismo posėdyje, prokuratūros prašymas jam nedalyvaujant negali būti nagrinėjimas.
Kaip yra skelbusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), Nyderlandų mokesčių ir muitų tarnyba, bendradarbiaudama su Lietuvos FNTT ir kitų užsienio valstybių teisėsaugos institucijomis, surengė tarptautinę operaciją, per kurią sulaikyta dešimt asmenų, įskaitant vieną lietuvį. Įtariama, kad jie siekė „išplauti“ apie 20 mln. eurų, gautų iš prekybos narkotikais ir ginklais.
Tarptautiniame tyrime, apimančiame Nyderlandų Karalystę, JAV, Australiją, Maroką ir Lietuvą, išaiškinta, kad vadinamuosiuose anoniminiuose interneto puslapiuose (Dark Web) prekiauta draudžiamomis prekėmis, kaip įtariama, narkotinėmis medžiagomis, ginklais. Paprastam vartotojui sunkiai prieinamuose anoniminiuose puslapiuose už įsigyjamas nelegalias prekes ir paslaugas buvo atsiskaitoma virtualia valiuta – bitkoinais. Ją vėliau virtualios valiutos prekeiviai – „išgrynintojai“ – iškeisdavo į grynuosius pinigus.
Su keliose užsienio valstybėse veikusia asmenų grupe siejamas Lietuvos pilietis Kaune studijuoja ekonomikos magistrantūrą, pagal studentų mainų programą jis yra gyvenęs ir studijavęs užsienyje. Nyderlandų teisėsaugininkai jį įvardija kaip vieną svarbiausių asmenų šioje grupėje.
Manoma, kad tarpininkavimo vaidmuo, bendraujant su nusikalstamu pasauliu, kauniečiui atnešė iki 15 proc. pelno. Įtariama, kad nusikalstama veika vykdyta nuo 2013 iki 2015 metų.
Kauniečiui, kaip ir kitiems įtariamiesiems, inkriminuojamas pinigų plovimas. Tarptautinės operacijos metu atlikta dešimtys kratų Nyderlanduose, Lietuvoje ir kitose valstybėse. Areštuotos prabangios transporto priemonės, grynieji pinigai, bankų sąskaitos ir kiti su nelegalioje prekyboje naudojamais bitkoinais siejami įrodymai.
Bitkoinai gali būti konvertuojami į realią valiutą arba naudojami pirkti internetu prekes bei paslaugas. Šios virtualiosios valiutos nereguliuoja jokios šalies vyriausybė.
FNTT vadovas Kęstutis Jucevičius yra pareiškęs, kad pinigų realizavimas per bitkoinus yra pavojingas reiškinys ir iššūkis teisėsaugai, nes per prekybą bitkoinais gali būti finansuojamas terorizmas.
