L. Pociūnienė prašė teismo panaikinti Valstybės saugumo departamento (VSD) 2011-01-20 sprendimą, kuriuo atsisakyta spręsti klausimą dėl kompensacijos mokėjimo iki ikiteisminio tyrimo dėl V. Pociūno žūties pabaigos; 2011-07-19 VSD generalinio direktoriaus raštą; 2011-07-01 VSD tarnybinio tyrimo komisijos išvadą, kuria konstatuota, kad Vytautas Pociūnas 2006 m. rugpjūčio 22-23 dienomis buvo tarnybinėjė komandiruotėje Baltarusijoje, Breste, kaip Užsienio reikalų ministerijos atstovas ir jokių VSD užduočių nevykdė; nustatyti, kad Vytauto Pociūno žūtis yra įvykis, atsitikęs apdraustajam vykdant tarnybines pareigas kaip VSD pareigūnui, ir įpareigoti Valstybės saugumo departamentą apskaičiuoti ir išmokėti žuvusiojo šeimai Valstybės saugumo departamento įstatymo 31 str. ir Valstybės saugumo departamento statuto 44 str. nustatytą kompensaciją. Pasak pareiškėjos, nors žūties momentu V. Pociūnas formaliai tarnybiniais ryšiais buvo susietas su Užsienio reikalų ministerija, jis nebuvo atleistas ir iš tarnybos Valstybės saugumo departamente, todėl žūties atveju jo šeimai priklauso įstatyme nustatyta kompensacija.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą, nusprendė Liudos Pociūnienės skundą tenkinti iš dalies ir panaikino Valstybės saugumo departamento 2011-01-20 sprendimą bei Valstybės saugumo departamento tarnybinio tyrimo komisijos 2011-07-01 išvadą. Administracinę bylą dalyje dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti VSD 2011-07-19 raštą teismas nutraukė, o likusioje dalyje skundą atmetė.
Teisėjų kolegija priėjo išvadą, kad Vytautas Pociūnas net ir sudaręs 2005-10-28 Terminuotą diplomatinės tarnybos sutartį su Užsienio reikalų ministerija, liko dirbti Valstybės saugumo departamente, t.y. vykdė VSD deleguotas funkcijas, tad žūties metu jis dirbo VSD, todėl 2011-01-20 VSD atsisakymas pradėti tarnybinį tyrimą yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjos reikalavimo nustatyti, kad V. Pociūno žūtis yra įvykis, atsitikęs apdraustajam vykdant tarnybines pareigas, kaip Valstybės saugumo departamento pareigūnui, teismas netenkino, kadangi nustatyti priežastinį ryšį tarp žūties ir tiesioginių pareigų vykdymo teisės aktais yra pavesta tarnybinio tyrimo komisijai, o ne teismui. Tarnybinio tyrimo išvadą, kurioje nurodyta, kad Komisija negali nustatyti, ar yra priežastinis ryšys tarp V. Pociūno žūties ir jo pareigų, susijusių su VSD veikla, vykdymo, teismas panaikino kaip prieštaraujančią aukštesnės galios teisės aktams.
Teismas nustatė, kad mokėti kompensaciją yra Valstybės saugumo departamento pareiga, tačiau neturėdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos įvertinimo, ar įvykis laikytinas draudiminiu ir VSD atsisakymo mokėti kompensaciją, įpareigoti Valstybės saugumo departamentą apskaičiuoti ir išmokėti L. Pociūnienei teisės aktuose numatytą kompensaciją, neturi teisinio pagrindo.
Šis teismo sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
