Iš Tado Karoso aplinkos buvo reikalaujama kyšio, kad būtų baigta STT kyšio byla. Apie tai buvo pranešta Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT). Tačiau STT tyrimo nepradėjo, rašoma paties kaltinamojo trečiadienį paviešintame pranešime.
Bylos, į kurią yra įtrauktas T.Karosas, užnugaryje veikia keletas asmenų, siekiančių pasipelnyti iš visos šios istorijos, kurie veikia pasinaudodami tokiomis institucijomis kaip STT, prokuratūra, teismai.
Vienas šios istorijos veikėjų – verslininkas Ramūnas Autukas. Tiesa, kaip verslininkas jis labiau žinomas dėl vagysčių, prasiskolinimų ir pralaimėtų bylų. Kartu su savo ilgamečiu draugu advokatu Mindaugu Kazlausku ir kelias savo įmones į bankrotą nuvariusiu bei į visokias tamsias istorijas su jo „prižiūrimais“ bankrotais pastoviai pakliūnančiu bankroto administratoriumi Artūru Lauciumi, jie nusprendžia įsigyti dalį bankrutuojančios įmonės skolos ir iš to užsidirbti.
Pateikus pareigūnams akivaizdžius įrodymus, kad R.Autukas reikalavo susimokėti, pareigūnai, užuot inicijavę tyrimą, patys paskambina R.Autukui ir iš jo išgirdę, kad nusikaltimo nebuvo, nusprendžia nepradėti tyrimo.
Keisčiausia, kad šiame procese išaiškėja mūsų teisėsaugos struktūrų, ypač Specialiųjų tyrimų tarnybos, šališkumas ir palankumas vienai pusei.
Bankroto administratoriui A.Lauciui provokuojant duoti kyšį, iš to yra išpučiamas didelis burbulas ir viešai apkaltinami žmonės, tuo tarpu šios trijulės neteisėti veiksmai, nepagrįsti ieškiniai, galiausiai reikalavimai duoti kyšį (su įrodymais!) pareigūnų yra visiškai ignoruojami.
Jau vien ko vertas paskutinis atvejis, kai pateikus pareigūnams akivaizdžius įrodymus, kad R.Autukas reikalavo susimokėti, pareigūnai, užuot pradėję tyrimą, patys paskambina R.Autukui ir iš jo išgirdę, kad nusikaltimo nebuvo, nusprendžia nepradėti tyrimo.
Atrodytų, normalioje teisinėje valstybėje tokie dalykai būtų neįmanomi, tačiau ši detaliai atskleista provokacijos istorija įrodys, kad pas mus įmanoma viskas.
Kodėl STT taikomi dvigubi standartai?
Įsivaizduokite tokią situaciją. Pas verslininką ateina reketininkas, kuris jau ilgus metus bando iš verslininko „išmušti“ duoklę, ir kalbėdamas bendro pobūdžio frazėmis pakiša pastarajam mobilųjį telefoną su ekrane parašytu reikalavimu sumokėti konkrečią pinigų sumą.
Pas verslininką ateina reketininkas, kuris jau ilgus metus bando iš verslininko „išmušti“ duoklę, ir kalbėdamas bendro pobūdžio frazėmis pakiša pastarajam mobilųjį telefoną su ekrane parašytu reikalavimu sumokėti konkrečią pinigų sumą.
Verslininkui pavyksta šį trumpą pokalbį įrašyti į diktofoną, o jų susitikimą užfiksuoja apsaugos kamera. Verslininkas su visais įrodymais parašo policijai pareiškimą. Policijos pareigūnai peržiūri ir išklauso įrašus, paskambina verslininkui ir pasitikslina reketininko telefono numerį.
Po to pareigūnai susiskambina su reketininku ir pasiteirauja pastarojo, kokiu tikslu jis susitiko su verslininku. Reketininkas atsako, kad tik norėjo pasiūlyti verslininkui nupirkti automobilį. Po tokio atsakymo pareigūnas ramia sąžine surašo nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Labai panašioje situacijoje neseniai atsidūrė S.Svitojus. Šį kartą prašymo susimokėti jis sulaukė iš paties R.Autuko.
Gruodžio pradžioje šis paskambino S.Svitojui ir pakvietė jį į susitikimą, kurio metu parodė savo išmaniajame telefone surašytą pasiūlymą. Jo esmė: sumokėti R.Autukui 200 tūkst. Lt, ir atsisakyti priteistų 90 tūkst. Lt, mainais už tai pažadant, kad bus išspręstos problemos su prokuratūra, panaikinti visi areštai „LTk Capital“ įmonėms, bankroto administratorius atsisakys pretenzijų, o kreditorinis reikalavimas bus perleistas, kam reikia. Šis susitikimas yra įamžintas vaizdo kamerų.
Apakęs nuo R.Autuko įžūlumo ir matydamas tuose veiksmuose akivaizdų turto prievartavimą, S.Svitojus kreipėsi į STT, suteikdamas informaciją, vaizdo ir garso įrašus bei siūlydamas visą įmanomą pagalbą bendradarbiaujant.
STT pareigūnų reakcija buvo pritrenkianti iš pat pradžių: pradedant tuo, kad S.Svitojui buvo pasiūlyta nerašyti pareiškimo STT, o kreiptis kitur ir baigiant tuo, kad S.Svitojui paskambino STT pareigūnas ir pasitikslino R.Autuko telefono numerį. Kaip paaiškėjo vėliau, numerio reikėjo tam, kad galėtų pasiteirauti pastarojo apie jo „tikruosius“ susitikimo su S.Svitojumi ketinimus. O po kelių savaičių buvo gautas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Tokie STT veiksmai net nesusijusiam su teise asmeniui kelia klausimų ne tik apie pareigūnų kompetenciją, profesionalumą ir nešališkumą. O galbūt logikos trūkumas pareigūnų veiksmuose susijęs su noru pasipelnyti ar specialiu mėginimu „dengti“ reikiamus asmenis?
R.Autukas prieš daugiau kaip 10 metų dirbdamas vienoje iš įmonių direktoriumi pasisavino daugiau kaip 0,5 mln. Lt ir jau kelerius metus bylinėjosi su UAB „LTk Capital“ valdomomis įmonėmis dėl jo paties pasisavintų pinigų.
Atsakymų į šiuos klausimus tikriausiai nesužinosime. Kaip ir atsakymo į tai, kodėl bankroto administratoriaus A.Lauciaus provokacinė byla svarstoma taip aktyviai ir viešai, joje ypač aktyviai dalyvavo aukšto rango STT pareigūnai, kaip antai STT direktoriaus pirmasis pavaduotojas Žydrūnas Bartkus (bylos tyrimo metu buvęs STT Vilniaus valdybos viršininku).
Tuo metu kitos pusės bandymai atskleisti nusikalstamus R.Autuko ir su jo susijusių asmenų veiksmus yra ignoruojami.
Kokiais gi išskirtiniais kriterijais vadovaujasi STT savo darbe? Nors kriterijus turėtų būti tik vienas – įstatymas visiems vienodas.
Turto prievartavimas policijai ir prokuratūrai nepasirodė vertas dėmesio.
R.Autukas prieš daugiau kaip 10 metų dirbdamas vienoje iš įmonių direktoriumi pasisavino daugiau kaip 0,5 mln. Lt ir jau kelerius metus bylinėjosi su UAB „LTk Capital“ valdomomis įmonėmis dėl jo paties pasisavintų pinigų. Bylas jis pralaimėjo visose instancijose, o iš jo paties buvo priteista per 100 tūkst. Lt. Teismuose jam atstovauja senas pažįstamas advokatas M.Kazlauskas.
Nenuostabu, kad po tiek pralaimėjimų noras bet kokia kaina pasipelnyti, o galbūt išspręsti dėl teismo sprendimų atsirandančias finansines problemas, pavertė tą komandą prisiekusiais „turto prievartautojais”.
Po daugelio nesėkmių teismuose šie asmenys nusitaikė į vienos iš UAB „LTk Capital“ įmonių – UAB „GCW“ – bankroto bylą. Su M.Kazlausku susijusi bendrovė „Ekspertų grupė“ nusipirko skolą, tapo vienu iš kreditorių ir užpylė „LTk Capital“ įmones nepagrįstais ieškiniais, siekiant kuo labiau apsunkinti jų veiklą.
Galiausiai „LTk Capital” valdybos narys Saulius Svitojus sulaukė iš M.Kazlausko ir jo kolegos advokato Zigmo Pečiulio konkretaus pasiūlymo – sumokėti 0,8 mln. Lt grynais. Už tai „Ekspertų grupė“ būtų atsiėmusi savo ieškinius.
S.Svitojui nesutikus, UAB „GCW“ bankroto administratorius Artūras Laucius (beje, paskirtas gana keistomis aplinkybėmis), teismą užpylė naujais ieškiniais, identiškais tiems, kuriuos anksčiau buvo parengusi „Ekspertų grupė“.
R.Autuko spaudimas nesiliovė ir toliau. Per M.Kazlauską iš „LTk Capital“ buvo pareikalauta nusipirkti R.Autuko iš „Ekspertų grupės“ įsigytą kreditorinį reikalavimą, sumokėti jam 0,6 mln. Lt ir dar atsisakyti kitoje byloje iš jo priteistų 180 tūkst. Lt. Mainais už tai buvo pažadėta, kad R.Autukas atsisakys ieškinių, o A.Laucius atsistatydins iš „GCW“ bankroto administratoriaus pareigų.
„LTk Capital“ atsakymas buvo vienareikšmiškas: 2013 m. kovo 25 d. kreiptasi į Vilniaus m. VPK Organizuoto nusikaltimo tyrimo valdybą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl didelės vertės turto prievartavimo. Deja, pareigūnų pažadai imtis bylos nebuvo ištesėti ir galiausiai nuspręsta ikiteisminio tyrimo nepradėti, o prašymas su konfidencialia informacija ilgai keliavo policijos koridoriais ir raštinėmis.
Akivaizdus didelės vertės turto prievartavimo atvejis pareigūnų nesudomino.
Kodėl taip yra, neaišku iki šiol. Galbūt tiesiog paprasčiausias policijos nenoras tirti sudėtingas ir daug pastangų reikalaujančias nusikalstamas veikas? O gal tokiu būdu dirbtinai buvo vilkinamas prašymo ištyrimas ir sprendimo priėmimas tam, kad būtų galima informuoti nusikaltimą darančius asmenis ir padėti jiems išvengti atsakomybės?
Akivaizdus didelės vertės turto prievartavimo atvejis pareigūnų nesudomino. Kitaip tariant, jeigu reketininkai reikalauja pinigų, grasindami beisbolo lazdomis, tai jau nusikaltimas, o jeigu tai daro užversdami nepagrįstais teismų ieškiniais, trikdydami įmonių darbą – tai neverta dėmesio.
Aukščiau trumpai aprašytos situacijos yra tik „teisėto reketo“ ir pareigūnų „bendradarbiavimo“ su panašaus plauko veikėjais ledkalnio viršūnė.
