Riaušių prie Seimo byloje nuolat dirbs policijos pareigūnai, per pirmąjį posėdį trečiadienį incidentų nefiksuota. Teismo vadovybė pripažįsta, kad bylos nagrinėjimas dėl didelio proceso dalyvių skaičiaus užsitęs ir nuosprendžio šiemet nesitikima.
„Manau, kad kiekviename posėdyje dirbs pareigūnai, kadangi suvaldyti srautus, reikia žmonių, žmogiškųjų išteklių, būtent dėl to pareigūnai dalyvauja“, – žurnalistams sakė Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė Viktorija Šelmienė.
„Objektyviai tokios bylos nagrinėjimas užtrunka, ši byla mūsų teisme pripažinta galinčia užsitęsti, greitam operatyviam nagrinėjimui mestos ir teismo tarnybos pajėgos. Sudaryta kolegija, teisėjams sumažintas darbo krūvis kitose bylose, atlikti kiti administraciniai veiksmai, kurie leistų teisėjams susikoncentruoti į šios bylos nagrinėjimą“, – sakė Vilniaus miesto apylinkės teismo vadovė.
Ji atkreipė dėmesį, kad jau pirmasis posėdis vėlavo 40 minučių, nes kai kurie proceso dalyviai atvyko prieš pat posėdį, o juos reikia užregistruoti.
„Dėl dalyvaujančių asmenų skaičiaus bylos nagrinėjimas užtruks, sunku pasakyti, kiek užtruks. Teismas deda pastangas, kad ji būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką“, – teigė teismo vadovė.
Šiuo metu paskirta 17 posėdžių iki pat metų galo, ji bus nagrinėjama kiekvieną trečiadienį.
„Iš tikrųjų tokios bylos nesame turėję. Šita byla visų pirma išsiskiria būtent kiekiu, tai yra 87 kaltinamieji, pripažintas gynėjo dalyvavimas kiekvienam kaltinamajam, vadinasi, dar plius 87 advokatai. Daugiau nei 20 nukentėjusiųjų, penki civilinio ieškovo atstovai. Tai daugiau nei 200 žmonių teismo posėdžių salėje. Valdome žmonių srautus, kad visi tilptų, kad visi sueitų, kad galėtume kuo sklandžiau nagrinėti“, – sakė teisėja V. Šelmienė. Ji teigė, kad teismo tarnybos šiai bylai ruošėsi apie tris mėnesius.
Į Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdį, kuriame ketinama nagrinėti 2021 metų rugpjūtį prie Seimo vykusių riaušių bylą, neatvyko 16 kaltinamųjų, tarp jų – žinomas kovotojas Arnoldas Misiūnas, pedagogė Astra Genovaitė Astrauskaitė. Taip pat neatvyko vienas advokatas.
Pagal įstatymą nedalyvaujant bent vienam kaltinamajam, bylos nagrinėjimas negalimas.
„Į teismo posėdį atvykti privalu, nebent liga, suplanuotas išvykimas“, – pareigą proceso dalyviams priminė teismo vadovė V. Šelmienė.
Prieš teismą turėjo stoti 87 asmenys, tarp jų aktyvūs protestuotojai prieš koronaviruso pandemijos valdymą A. G. Astrauskaitė ir Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, su Garliavos istorija susijusiuose įvykusiuose teistas, taip pat prieš koronaviruso skiepus pasisakantis Andrejus Lobovas.
Per posėdį paskelbta, kad du kaltinamieji, tarp jų ir A. G. Astrauskaitė, nedalyvauja dėl ligos, kitų neatvykimo priežastys dar nepaskelbtos, šaukimai kai kuriems buvo įteikti. Vienas neatvykusių kaltinamųjų gyvena Prancūzijoje.
Byloje kaltinimą palaiko du Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai – Romualdas Betingis ir Remigijus Matevičius.
Pagal teisėjo Jeugenijušo Jaglinskio paskelbtus kaltinimus, dauguma kaltinamųjų pareikšti kaltinimai dėl riaušių, keletui – dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis. A.Kandrotui pateikti kaltinimai dėl riaušių bei dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu.
Pagal pateiktus kaltinimus asmenims gresia laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Riaušių prie Seimo organizavimu kaltinama tik A. G. Astrauskaitė, jai taip pat pareikšti kaltinimai ir dėl viešų raginimų smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą.
Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo – iš viso 92,6 tūkst. eurų – šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei Viešojo saugumo tarnyba.
Siekiant užtikrinti civilinius ieškinius, ikiteisminio tyrimo metu įtariamųjų 173,9 tūkst. eurų vertės turtui buvo taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.
Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais. Daugiausiai, 23 nukentėjusiaisiais, pripažinti Policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai. Tarp nukentėjusiųjų yra ir Seimo narių.
Salėje taip pat sėdėjo nukentėję Viešojo saugumo tarnybos ir policijos pareigūnai.
Per ikiteisminį tyrimą šioje byloje buvo apklausta 317 liudytojų, tarp jų – 40 Seimo narių.
136 tomų apimties baudžiamąją bylą, kurio kiekviename tome yra apie 200 lapų, nagrinės Vilniaus miesto apylinkės teismo trijų teisėjų kolegija, riaušių prie Seimo byla taip pat pripažinta prioritetine. Vien kaltinamasis aktas sudaro 600 lapų – tai trys bylos tomai.
Apylinkių teismuose civilines, baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas įprastai nagrinėja vienas teisėjas, tačiau teismo administracija patenkino teisėjo prašymą sudaryti teisėjų kolegiją.
Prioritetinėmis pripažįstamos bylos teisme nagrinėjamos išskirtine tvarka: ilgam laikui paskiriamos konkrečios posėdžių datos, o advokatai ir kiti proceso dalyviai privalo teikti pirmumą dalyvavimui tokių bylų posėdžiuose.
Riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo 2021 metų rugpjūčio 10-osios vakarą po mitingo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.
Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio kiemo. Prieš protestuotojus policija panaudojo ašarines dujas, šie savo ruožtu mėtė į pareigūnus akmenis.
Policija pažymi, kad organizuoto mitingo metu ir po jo grupė asmenų „organizavo ir išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip pažeisti viešąją tvarką“, o riaušių metu asmenys smurtavo, niokojo turtą, šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, panaudojo sprogmenis bei pasipriešino policijos bei Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams.
