Kaip rašoma teismo pranešime, tokį sprendimą šiandien priėmęs Lietuvos apeliacinis teismas mano, kad nėra pagrindo teigti, jog A.Geležius padarė nusikalstamas veikas, kuriomis buvo kaltinamas. Praėjus 16 metų nuo nužudymų, kuriais buvo kaltinamas A.Geležius, vis dar nesurasti nužudytųjų kūnai, negalima teigti, kad vyrai yra negyvi, nenustatyti nusikaltimų padarymo įrankiai, o liudytojų parodymai yra prieštaringi, todėl priimti apkaltinamojo nuosprendžio nėra pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas išteisino A.Geležių neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Šis išteisinimo pagrindas taikomas tada, kai yra įrodyta padaryta nusikalstama veika, tik neįrodytas asmens dalyvavimas padarant šią nusikalstamą veiką. Tačiau teismas pabrėžia, kad nagrinėjamoje byloje neginčytinai nėra įrodytas nė vienas A.Geležiui inkriminuojamo nusikaltimo objektyvusis požymis (kad jis šaudė ir/ar badė, nenustatyta, kad vyrai mirė, nerasti jų kūnai, nusikaltimo padarymo įrankiai ir pan.), neįrodyta, kad padaryta pati nusikalstama veika.
Dėl šių priežasčių teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo 2009 m. vasario 2 d. nuosprendyje nurodytą išteisinimo pagrindą ir konstatavo, kad A.Geležius turi būti išteisintas ne todėl, kad neįrodytas jo dalyvavimas nusikalstamų veikų padaryme, o dėl to, kad jis nepadarė veikų, turinčių nusikaltimų požymių.
Pakeitus išteisinimo pagrindą, byloje pareikšti nukentėjusiųjų artimųjų civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti. Pirmosios instancijos teisme jie buvo atmesti.
A.Geležius buvo kaltinamas 1994 m. balandį žiauriai nužudęs du žmones, kurie neva buvo apvogę jo brolį. Ikiteisminis tyrimas dėl šių nužudymų buvo pradėtas dar 1994 metais, vėliau sustabdytas, o 2004 m. – atnaujintas. Byla teismą pasiekė tik 2007 metais.
A.Geležius buvo kaltinamais ne tik itin žiauriais nužudymais, bet ir bandymu papirkti policijos pareigūną, kad šis aktyviai netirtų šios bylos. Apeliacinis teismas konstatavo, kad duomenys apie bandymą papirkti pareigūną yra nevienaprasmiai, prieštaringi ir paremti subjektyviais vertinimais. Byloje surinktų įrodymų visuma neduoda pagrindo daryti išvadą, kad A.Geležius pasiūlė ir pažadėjo duoti kyšį valstybės tarnautojui.
Apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo išteisinamojo nuosprendžio A.Geležiaus atžvilgi pateikusi prokurorė prašė nuosprendį panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, pripažinti A.Geležių kaltu bei skirti jam subendrintą 20 metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją kalėjime.
Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis dar gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
