Ši byla nagrinėta liepos 29-ąją. Pareiškėją – Gegužės 1-osios profesinę sąjungą, palaikė prie teismo pastato susirinkusių mitinguotojų būrelis.
Prireikė vos vieno posėdžio – kitą dieną, liepos 30-ąją, paskelbtas teisėjų kolegijos sprendimas dėl savivaldybės raštų panaikinimo ir įpareigojimo savivaldybę atlikti veiksmus.
„Aš – ne teismo pirmininkas. Man visi mieste gyvenantys žmonės yra Kauno žmonės. Ar vaikai, ar moterys, ar vyrai. Čia nebūtinai viską reklamuotis ir darytis. Reikia gražiai ir normaliai gyventi“, – plačiau pakomentuoti situacijos prieš paskelbiant sprendimą nepanoro Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.
Eitynės privalo būti suderintos
Teismas įpareigojo savivaldybę iki rugsėjo 1 dienos 11 valandos suderinti eitynių maršrutą. Pasak teisėjų kolegijos, negalima uždrausti piliečių taikių susirinkimų.
Savivaldybė įpareigota suderinti eitynių maršrutą, kuris prasidės Nepriklausomybės aikštėje, prie Soboro. Eitynių dalyvių kolona žygiuos iki Laisvės alėjos 99-ojo namo, apsisuks ir grįš atgal į aikštę.
Teismo įsitikinimu, savivaldybė neįrodė, kad rengiant eitynes tik Laisvės alėjoje, gali būtų pažeista viešoji tvarka. Nesuderindama šio maršruto, savivaldybės administracija pažeidė konstitucinę teisę.
„Teisėjų kolegijos nuomone, nebuvo pateikti objektyvūs įrodymai, nebuvo nurodytos objektyvios priežastys, pagrindžiančios, kad dėl eitynių ribojimo bus pažeista viešoji tvarka, bus neužtikrinti visuomenės interesai.
Teismas, įvertinęs visumą byloje pateiktų įrodymų, padarė išvadą, kad taikyta priemonė – riboti eitynes Laisvės alėjoje, kuri yra įprasta eitynių, kitų renginių vieta, buvo neproporcinga priemonė ir pažeidė pareiškėjos teisę rinktis į taikius mitingus“, – teigė teisėjų kolegijos šioje byloje pirmininkė Janina Vitunskienė.
Savivaldybė turi 30 dienų apskųsti šį teismo sprendimą.
Atmetė tris galimus maršrutus
15min primena, kad teisminis procesas prasidėjo, kai eitynių organizatoriai ir Kauno miesto savivaldybė nerado sutarimo, kur rugsėjį šiame mieste galėtų vykti LGBT bendruomenės eitynės – savivaldybė kartu su policija atmetė net keletą pasiūlymų dėl galimos renginio vietos, eitynių maršruto.
Pirmasis atmestas, nes maršrutas vedė per Vilniaus gatvę, kurią liepos 12 dieną pradėta remontuoti, antrasis, – nes būtų uždaryta viena intensyviausių transporto arterijų – Šv. Gertrūdos gatvė – ir gyventojai patirtų neproporcingai didelius nepatogumus.
Trečiasis – tik Laisvės alėjoje – „dėl daugybės priežasčių“ taip pat netiko.
Renginio organizatorių įsitikinimu, savivaldybė tokiu būdu veikia selektyviai ir „kreipia dėmesį į verslų ar sau patinkančių, o ne pažeidžiamų visuomenės grupių, interesus“.
Tokiu savivaldybės nebendradarbiavimu neva pažeidžiama teisė laisvai rinktis į taikius susirinkimus, laisvai reikšti savo įsitikinimus bei pažiūras. Gegužės 1-osios profesinė sąjunga dėl to padavė Kauno miesto savivaldybės administraciją į teismą.
Jaučiasi diskriminuojami
Pareiškėja įsitikinusi, kad atsisakymas derinti eitynių maršrutus dėl to, kad neva taip nepateisinamai būtų sutrikdytas sklandus transporto eismas Kaune ir kad Laisvės alėja tam per siaura, yra šališkas, diskriminuojantis.
Laisvės alėjoje pastaraisiais metais vyko ne vienas masinis renginys. Negana to, tą pačią rugsėjo 4-ąją toje pačioje vietoje numatyta šeimoms skirta šventė, kuriame planuojama dvigubai daugiau žiūrovų bei dalyvių – apie 6 tūkst. Apie šį renginį pareiškėja sužinojo tik teisme, apie tai derybų metu nebuvo užsimenama.
Pareiškėja prašė teismo įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją nedelsiant, bet ne vėliau kaip likus trims dienoms iki planuojamo susirinkimo, suderinti eitynių maršrutą.
Norima susirinkimą pradėti prie paminklo „Laisvės karys“, eiti Jonavos gatve, Šv. Gertrūdos gatve, Laisvės alėja ir baigti eitynes tarp Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios (Soboro) ir Mykolo Žilinsko dailės galerijos.
Jei nepavyktų to pasiekti, pareiškėja prašė įpareigoti savivaldybę suderinti kitą maršrutą, kuris prasidėtų nuo Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios (Soboro). Planuojama eiti viena Laisvės alėjos puse ir grįžti kita.
Eitynių dalyviai neva judėtų Laisvės alėja iki Laisvės alėjos 99 namo ir tuo pačiu keliu grįžtų atgal.
Eitynes, kuriose dalyvautų 1-3 tūkst. žmonių, planuojama vykdyti nuo 12 iki 17 valandos.
Įžvelgia rizikos grėsmes
Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras 15min yra teigęs, kad pagal įstatymus negalima riboti saviraiškos laisvės ir drausti tokių eitynių, kad savivaldybė nėra nei „už“, nei „prieš“ – esą svarbiausia žmonių saugumas.
„Analizuodami konkretų pareiškėjos siūlomą eitynių maršrutą, specialistai kompleksiškai vertina visas nurodytoje teritorijoje esamas aplinkybes, t. y., vykstančius remonto bei rekonstrukcijos darbus (Vilniaus gatvėje, Laisvės alėjoje ir kitose Senamiesčio erdvėse).
Dėl to mieste gausu eismo ribojimų, vietomis apsunkintas ar net visai uždarytas pėsčiųjų praėjimas, kyla nepatogumų vietos gyventojams bei čia įsikūrusių įmonių ir kitų organizacijų darbuotojams.
Pirmiausia privalome užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatos apsaugą, todėl nederinome konkrečios eitynių vietos, kurioje šiuo metu taikomi judėjimo apribojimai ir saugiai eiti dideliam žmonių skaičiui nėra galimybių“, – atsisakymą derinti maršrutą paaiškino P.Keras.
Kauno savivalda mano, kad vien Laisvės alėja galinčioms vykti eitynėms trukdytų tvarkomi grindinio defektai bei išsiplėtusi lauko kavinių klientų aptarnavimo terasose zona, išaugę žmonių srautai. Neva alėjoje nėra šimtu procentų užbaigta statyba, šį objektą rangovas privalo priduoti iki rudens.
Rizikų dėl eitynių dalyvių išsidėstymo, judėjimo kolona įžvelgia ir Kauno apskrities policija.
„Savivaldybės argumentas dėl saugumo – diskriminacinis. Jis nėra absoliutus. Laisvės alėja – bene saugiausia vieta Kaune. Jei visad būtume galvoję tik apie saugumą, gal net Sausio 13-oji nebūtų įvykusi“, – į tai atsakė Gegužės 1-osios profesinės sąjungos vadovas Jurgis Valiukevičius.
Pasak renginio organizatorių, savivaldybė prieštarauja pati sau, leisdama dar didesnio skaitlingumo renginius, o defektai Laisvės alėjoje jau yra sutvarkyti, kavinėms eitynės net galėtų išeiti į naudą, bent jau taip yra kitose šalyse.
Pirmosios eitynės Kaune
Apie tai, jog Kaune planuoja surengti pirmąsias šiame mieste vyksiančias eitynes su šūkiu „Mes esame visur“, LGBTQ+ bendruomenė ėmė garsiau kalbėti gegužę.
Eitynių organizatoriai tikino renginiu norintys pabrėžti, kad LGBTQ+ žmonės egzistuoja visur ir tai nėra tik „sostinės madų reikalas“. Aktyvistai tikisi, kad tokius renginius pradės organizuoti ir kiti miestai bei miesteliai.
Kaune 3 tūkst. dalyvių (tokį skaičių organizatoriai nurodė prašydami savivaldybės išduoti leidimą) LGBTQ+ bendruomenės eitynės planuojamos pirmąjį kartą.
Jos neva vyktų kaip praėjusiais metais sostinėje rengtų eitynių „Vilnius Pride“ tęsinys.
