Penktadienį skelbdamas verdiktą Kauno apygardos teismas pripažino įrodytu, kad būtent E.Anupraitis, būdamas nepakaltinamas, išžudė savo šeimą. Teisminio nagrinėjimo metu taip ir nebuvo išaiškintos šio kraupaus nusikaltimo priežastys bei motyvai. Tie asmenys, kurie galėjo paliudyti, kas galėjo išprovokuoti tokį šeimos nario elgesį, nebegyvi.
Teismas nusprendė skirti E.Anupraičiui, kuriam nustatyta paranojinė šizofrenija, stacionarų stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Teismas nusprendė skirti E.Anupraičiui, kuriam nustatyta paranojinė šizofrenija, stacionarų stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Jo psichinė būklė ekspertų bus vertinama kas pusmetį. Ligoninės vietos teismas priims nutartį, keisti priežiūros režimo pobūdį, ar ne.
Teoriškai, pasveikęs E.Anupraitis galėtų išeiti į laisvę, tačiau tai, anot šios bylos prokurorės Auksės Lipkevičienės, mažai tikėtina.
„Tai viso gyvenimo liga. Šiuo atveju mažiausiai dešimtmetį tikrai niekas nesikeis. Niekas nepriims sprendimo paleisti pavojingą asmenį į laisvę, bus bijoma galimų pasekmių“, – patikino ji.
E.Anupraičio sesers Sandros Anupraitytės civilinis ieškinys (1 877 eurų turtinės žalos bei 15 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimas) paliktas nenagrinėtas. Žalos atlyginimas, anot teismo, nesant nusikaltimą padariusio nepakaltinamo asmens kaltės, yra negalimas.
Ginklas, kuriuo buvo įvykdytas nusikaltimas (šovinių dėtuvę žudymo metu turėjo ištuštinti ir papildyti keletą kartų), po sprendimo įsigaliojimo bus perduotas į Lietuvos Respublikos ginklų fondą.
Suabejojo psichika dar tyrimo pradžioje
Dar ikiteisminio tyrimo metu atlikus ekspertinius tyrimus, nustatyta, kad E.Anupraitis galimai atliktos nusikalstamos veikos metu ir šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu. Dėl šio sutrikimo asmuo negalėjo ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.
Ekspertų išvadose teigta, kad E.Anupraičiui būtinas gydymas, kuris gali būti atliekamas tik specializuotoje gydymo įstaigoje. Todėl rekomenduota taikyti priverstinį gydymą psichiatrinėje ligoninėje griežto stebėjimo sąlygomis.
Kadangi E.Anupraitis ekspertų pripažintas kaip negalintis atsakyti už savo veiksmus, nagrinėjant bylą Kauno apygardos teisme buvo sprendžiama tik tai, ar tikrai šis asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir kokios priverčiamojo medicininio pobūdžio priemonės jam taikytinos.
„Įvertinome nusikaltimo pobūdį, tai, kad jis nebuvo gydytas adekvačiai psichiatro, anksčiau nebuvo nustatytas šis psichikos sutrikimas, todėl mes įvertinome jo pavojingumą, jo veiksmai nėra prognozuojami, jis yra pavojingas“, – teisme anksčiau teigė ekspertė.
Nusikaltimo padarymo vyras neprisimena.
„Jis pateikia mums tik fragmentiškas nuotrupas. Jis įvykių eigos visiškai neprisiminė“, – sakė psichiatrijos ekspertė.
Medikai pastebėjo, jog vyras labai uždaras, nerodo emocijų, todėl buvo tiriama galimybė, kad jis gali simuliuoti ligą, tačiau E.Anupraičiui būnant medikų priežiūroje jis nustojo miegoti, tapo baimingas, bijojo užmigti ir valgyti, ėmė girdėti balsus.
Kaip žurnalistams po vieno iš ankstesnių posėdžių sakė prokurorė A.Lipkevičienė, teisėsaugą nustebino tokia ekspertų išvada, nes E.Anupraitis davė labai nuoseklius ir aiškius parodymus, tačiau irgi sakė neatsimenantis paties nusikaltimo padarymo aplinkybių.
„Tikimybė, kad jis išeitų iš ligoninės anksti – labai menka“, – anksčiau 15min yra teigusi šios bylos prokurorė.
Išduodant ginklą psichika nesuabejojo
15min primena, jog 26-erių metų E.Anupraitis įtartas Kauno rajone, Gaižėnų kaimo sodyboje, nužudęs savo 48-erių metų motiną, 49-erių metų tėvą, 74-erių metų senelę ir 37-erių metų tėvo brolį. Jų kūnai su šautinėmis žaizdomis rasti pernai metų kovo 27 d. Juos aptiko Kaune gyvenanti E.Anupraičio sesuo, kurį laiką niekaip nesusisiekusi su šeimos nariais.
Manoma, kad nusikaltimas įvykdytas kelios dienos prieš atrandant kūnus. Įtariamojo senelis rastas sužeistas su šautinėmis žaizdomis kojose, jis paguldytas į ligoninę. Tikėtina, jog keletą dienų, negalėdamas pakrutėti, be maisto ir vandens, senyvo amžiaus vyras galėjo išgulėti šalia kitų išžudytų šeimos narių.
Teisėsaugos atstovai vylėsi, jog išgyvenęs E.Anupraičio senelis taps svariu liudininku šioje byloje, papasakos, ką matė savo namuose lemtingąjį kovo mėnesio savaitgalio vakarą, tačiau taip nenutiko. Nors jo gyvybę medikams pavyko išgelbėti, sugijo ir peršautos kojos, perkeltas į Vilkijoje veikiančią slaugos ligoninę, po kurio laiko, pernai metų liepos 3 d., jis mirė, nusinešęs visas paslaptis į kapus.
Teisėsaugos duomenimis, į aukas paleista ne mažiau kaip 21 šūvis (daugiausiai 24). Nustatyta, jog nusikaltimo vietoje rastos šovinių tūtelės buvo iššautos iš ginklo, kurį įtariamasis turėjo su savimi sulaikymo prie Marijampolės stoties metu pernai metų kovo 28-ąją. Ginklas savigynai jam buvo išduotas legaliai. E.Anupraitis dirbo apsaugininku vienoje firmoje, tačiau darbo vietoje nešiotis ginklo jam nereikėjo.
Kaip galėjo nutikti, kad sunkiai sergantis žmogus gavo leidimą ginklui? Ekspertė teisme pastebėjo, kad E.Anupraičiui sutrikimai anksčiau nediagnozuoti, o norint pastebėti tokią ligą reikėtų ilgesnio stebėjimo. Tuo tarpu patikrinimas dėl ginklo įsigijimo yra labiau formalus ir per palyginti neilgą pokalbį psichiatrui galėjo nekilti įtarimų dėl jo būsenos.
Iki šio kraupaus nusikaltimo Kauno rajono gyventojas policijai nebuvo žinomas – neteistas ir nebaustas administracine tvarka. E.Anupraitis mokyklą baigė su pagyrimu ir studijavo prestižiniame Liverpulio universitete Jungtinėje Karalystėje. Liaupsių jam, kaip itin gabiam mokiniui, negailėjo ir buvę jauno vyro mokytojai.
