Teisėjų kolegija bylos nagrinėti nepradėjo, nes nėra žinoma, ar kaltinamieji apskritai žino apie Lietuvoje vykstantį teismo procesą.
Valstybės kaltintojas Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas siūlė nagrinėti bylą, nes Lietuvos įstatymai leidžia nagrinėti baudžiamąją bylą už akių, jeigu kaltinamasis žino apie posėdį ir vengia į jį atvykti, taip pat jeigu yra ne Lietuvos teritorijoje.
„Šiuo atveju kita situacija – kaltinamiesiems nėra tinkamai pranešta apie posėdį“, – sakė kolegijos pirmininkė teisėja Jolanta Čepukėnienė. Ji taip pat nurodė, kad yra dar kelios priežasties, dėl kurių dabar negalima pradėti bylos – daliai nukentėjusiųjų nėra tinkamai pranešta apie teismo posėdį, kai kurie siųsti šaukimai sugrįžo neįteikti. Vienas Lietuvos valstybės skirtų advokatų, kuris gina Č.Mlinyką, nėra tinkamai susipažinęs su bylos medžiaga, nes tik prieš kelias dienas buvo paskirtas šio asmens gynėju.
Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad kreipsis į Teisingumo ministeriją, kad įstatymų nustatyta tvarka išsiųstų šaukimus kaltinamiesiems, teismas irgi bandys juos tiesiogiai informuoti apie posėdį. Teismas šaukimus kaltinamiesiems siuntė ir į ketvirtadienio posėdį, tačiau nėra jokių duomenų, kad jie buvo įteikti.
Kadangi tokiose bylose, kur kaltinamieji gyvena užsienyje, procedūros dėl šaukimų įteikimo trunka penkis-šešis mėnesius, artimiausias posėdis planuojamas rugsėjo 18 dieną. Teismas posėdžius suplanavo iki kitų metų vasario. Byloje jau yra paskirtas ir atsarginis teisėjas.
„Perduodant bylą į teismą, buvo kreiptasi į Rusijos institucijas, buvo prašoma įteikti kaltinamuosius aktus – atsakymo negauta. Kaltinamieji yra užsienio valstybės piliečiai, jie yra ne Lietuvos teritorijoje, negalėtų būtų išduoti Rusijos pagal jų vietos įstatymus, todėl nėra jokių procesinių galimybių užtikrinti jų dalyvavimą procese. Prokuratūros prašymai buvo neįvykdyti, todėl visuma tų aplinkybių leidžia nagrinėti šią bylą kaltinamiesiems nedalyvaujant“, – sakė prokuroras S.Verseckas.
A.Ryžovo advokatas Stasys Karvelis sakė, kad jo ginamojo vieta žinoma – jis laikomas Sankt Peterburgo tardymo izoliatoriuje – kalėjime, kuris vadinamas Krestų kalėjimu. Pasak advokato, ten jo ginamasis atlieka bausmę už įvykdytą nusikaltimą.
Į posėdį atvyko penkios nukentėjusiosios – nužudytų pareigūnų našlės ir dukros. Į posėdį buvo kviestas ir vienintelis gyvas likęs muitininkas Tomas Šernas, tačiau į posėdį jis neatvyko.
Tai antroji teismą pasiekusi byla dėl šio nusikaltimo. Dėl Medininkų žudynių kol kas nuteistas tik vienas asmuo – 2011 metų pavasarį Vilniaus apygardos teismas Latvijos pilietį, buvusį omonininką Konstantiną Michailovą įkalino iki gyvos galvos.
Dabar teismui perduota byla dėl įtariamaisiais pripažintų Rusijos piliečių galimai nusikalstamų veikų.
1991 metais įvykdytą septynių savo pareigas vykdžiusių Lietuvos policijos ir muitinės pareigūnų nužudymą teisėsaugos pareigūnai kvalifikuoja kaip nusikaltimą žmoniškumui.
2011 metų liepos 28 dieną Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkino Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro prašymą ir A.Laktionovą, Č.Mlinyką bei A.Ryžovą pripažino įtariamaisiais pagal Lietuvos baudžiamojo kodekso 100-ąjį straipsnį, t. y. įtariamais padarius nusikaltimą, už kurį numatyta atsakomybė Lietuvos tarptautinių sutarčių ir Lietuvos baudžiamojo kodekso pagrindais.
Pasak Generalinės prokuratūros pranešimo, turimais duomenimis, šie kaltinamieji nuo teisingumo slapstosi Rusijoje, kuri nesutinka savo piliečių perduoti Lietuvai, todėl jų atžvilgiu vykdoma tarptautinė paieška. Manoma, kad buvusių omonininkų teismo procesas Vilniuje vyks jiems nedalyvaujant, Lietuvos įstatymai tam tikrais atvejais leidžia nagrinėti bylas kaltinamiesiems už akių.
Paskutinis iš 25 per ikiteisminio tyrimo laikotarpį Rusijos generalinei prokuratūrai pateiktų tarptautinės teisinės pagalbos prašymų buvo išsiųstas praėjusių metų birželio mėnesį, prašant nustatyti įtariamųjų A.Laktionovo, Č. Mlinyko bei A.Ryžovo gyvenamąsias vietas ir įteikti jiems pranešimus apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą.
„Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus toks veiksmas prilyginamas pranešimo įteikimui įtariamajam“, – teigia prokuratūra.
Pripažinti minėtus asmenis įtariamaisiais ir perduoti šią bylą teismui tapo įmanoma tik po to, kai 2010 metų gruodžio mėnesį buvo priimtos Baudžiamojo proceso kodekso ir Baudžiamojo kodekso pataisos dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo už nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus. Šios pataisos numatė galimybę užbaigti ikiteisminį tyrimą įtariamajam nedalyvaujant procese.
Ikiteisminis tyrimas Medininkų byloje buvo baigtas pernai birželio 21 dieną, tačiau iki šiol proceso dalyviai ir jų gynėjai analizavo ikiteisminio tyrimo medžiagą, kurią sudaro daugiau nei 77 tomai dokumentų, taip pat buvo rašomas kaltinamasis aktas.
Dalyvavimu Medininkų žudynėse įtarto K.Michailovo, kuris vienintelis iš keturių įtariamųjų buvo sulaikytas 2007 metų lapkričio 28 dieną Rygoje ir vėliau perduotas Lietuvai, byla buvo atskirta į savarankišką ikiteisminį tyrimą.
