Penki teismo kviesti liudytojai pirmadienį atvyko į bylos posėdį, tačiau netrukus paaiškėjo, kad jų apklausti teismas negalės, nes į posėdį dėl ligos neatvyko kaltinamosios Marinos Liutkevičienės gynėja Reda Kurlavičienė. Advokatė pateikė medicininę pažymą, kurioje nurodoma, kad dėl ligos ji procese dalyvauti negalės iki vasario 24 dienos.
Bylai pirmininkaujanti teisėja Daiva Pranytė-Zalieckienė klausė M.Liutkevičienės, ar ji sutiktų apklausti liudytojus nedalyvaujant advokatei. Teisėja kaltinamajai siūlė, jei ji turėtų klausimų liudytojams, juos galėtų užduoti tada, kai dalyvaus gynėja, tačiau M.Liutkevičienė nesutiko.
„Neturime jokios procesinės galimybės tęsti įrodymų tyrimo, pertrauka iki kito pirmadienio vasario 27 dienos“, – po nepavykusių derybų su kaltinamąja paskelbė teisėja.
Pirmuosius liudytojus Darbo partijos byloje teismas nesėkmingai bando apklausti nuo praėjusių metų gruodžio 12 dienos.
Valstybės kaltintojas, Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas sako, kad ši byla rodo, jog Baudžiamojo proceso kodeksą reikia tobulinti.
„Ką čia manyti? Tai mes matome, kad procesas nevyksta faktiškai ketveri metai. Tai vienos, tai kitos oficialios, teisėtos priežastys tam procesui vykti vis trukdo. Belieka tik apgailestauti.(...) Išaiškėjo mūsų proceso trūkumai, matyt, juos reikėtų tobulinti. Baudžiamojo proceso kodeksas numato, kad tai atvejais, kai ilgos ir sudėtingos bylos, gali būti skiriamas atsarginis teisėjas. Tas padaryta šioje byloje. Tokią galimybę įstatymas galėtų numatyti ir gynėjui. Čia jau reikia įstatymo pakeitimo“, – žurnalistams sakė prokuroras.
Pagal įstatymus, kai tris kartus iš eilės negali dalyvauti kaltinamojo pasirinktas gynėjas, jam gali būti skiriamas valstybės gynėjas. Atsarginio gynėjo įstatymas nenumato.
Kaltinamasis, Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas, žurnalistams teigė, kad pasitaręs su gynėju galbūt prašysiąs išskirti jo bylą į atskirą, nes su juo tiesiogiai yra susiję tik keli epizodai.
„Iki Seimo rinkimų iš tikrųjų bus sunku išnagrinėti. (...) Dėl senaties termino, tai aš negalvoju, mano senaties terminas baigiasi 2016, 2017 metais“, – sakė V.Uspaskichas.
Jis tikino, kad į savo bylą eina net ir sirgdamas. Politikas atmetė įtarimus dėl bylos vilkinimo, esą procese daug liudytojų, kaltinamųjų ir jų gynėjų.
Šiemet balandžio 16 dieną sukaks ketveri metai, kai Darbo partijos byla yra teisme. Per tą laiką teisėjams nepavyko apklausti nė vieno liudytojo. Teismui tik pernai pavyko paskelbti kaltinamąjį aktą ir sužinoti kaltinamųjų poziciją dėl pateiktų kaltinimų. Bylos posėdžiai nuolat atidedami dėl kaltinamųjų sveikatos, gynėjų nedalyvavimo, jų keitimosi ir kitų priežasčių.
Vilniaus apygardos teismas net yra nustatęs Darbo partijos bylos nagrinėjimo grafiką.
Vilniaus apygardos teismas yra kreipęsis į Nacionalinę teismų administraciją, kad ši kitus teismus informuotų, jog tomis dienomis, kai nagrinėjama Darbo partijos byla, nebūtų skiriami posėdžiai kitose bylose, kuriose dalyvauja Darbo partijos byloje dirbantys advokatai.
Kolegija yra nusprendusi pirmuoju apklausti partijos lyderį, europarlamentarą V.Uspaskichą, paskui apklausti Vitaliją Vonžutaitę, Seimo narį Vytautą Gapšį, po jo – M.Liutkevičienę ir galiausiai Darbo partijos, kaip juridinio asmens, atstovą.
Tačiau V.Uspaskichas pareiškė, kad parodymus duos, kai bus apklausti liudytojai, tokią poziciją išreiškė ir kiti kaltinamieji.
Prokuroras S.Verseckas teigia, kad 2004-2006 metais DP partijos dokumentuose nefiksuota apie 25 mln. litų pajamų ir apie 23 mln. litų išlaidų, susijusių su turtu, įsipareigojimais ar struktūros pasikeitimais. Pamečiui skaičiuojant, anot teisėsaugininko, 2004-aisiais nefiksuota apie 13 mln. litų pajamų ir apie 13 mln. litų išlaidų, 2005-aisiais – apie 7,6 mln. litų pajamų ir apie 6,9 mln. litų išlaidų, 2006-aisiais – apie 4,4 mln. litų pajamų ir apie 3,7 mln. litų išlaidų.
S.Versecko teigimu, V.Uspaskichas 2004-ųjų pavasarį pavedė kitai bylos kaltinamajai V.Vonžutaitei vesti teisės aktus pažeidžiančią buhalteriją. Anot kaltintojo, politikas 2004-2006 metais kontroliavo sistemingai vykdytą neoficialių lėšų apskaitą bei ja užsiėmusius asmenis. Valstybinis kaltintojas taip pat paskelbė, kad nuo 2005-ųjų pradžios V.Vonžutaitė pavedė Nijolei Steponavičienei, kuri, kaip žiniasklaidoje skelbta, pradėjo bendradarbiauti su teisėsauga, nefiksuoti dokumentuose partijos lėšų formavimo.
Šioji su Darbo partija nebuvo susijusi darbo santykiais. S.Verseckas taip pat tvirtino, kad DP vadovas per V.Vonžutaitę vadovavo dar vienai kaltinamajai M.Liutkevičienei, kuri būdama atskaitinga už buhalterinį išlaidų teisingumą, žinodama, kad yra nefiksuotų lėšų, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, oficialiai nefiksuodavo atlyginimų mokėjimų.
Anot prokuroro, oficialiuose dokumentuose neįrašytos lėšos buvo skirtos neoficialiems darbo užmokesčiams, pačiam DP lyderiui, įvairiems renginiams finansuoti, iš bendrovės „Teo“ gautoms sąskaitoms apmokėti, filialams, reklaminiams rašiniams, dalyvauti rinkimuose, politikos konsultantui samdyti.
„Darbiečių“ lyderis 2006 metų rugpjūtį pripažinus jį įtariamuoju ilgiau nei metus nuo Lietuvos teisėsaugos slapstėsi Rusijoje.
