Daugiau nei 700 tomų byla dėl įvykių 1991 metų sausį, kai agresija ir jėga buvo siekiama Nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą grąžinti į Sovietų sąjungos sudėtį, yra viena reikšmingiausių ir didžiausių Lietuvos teisėsaugos istorijoje. Ji buvo pradėta nagrinėti prieš pusantrų metų – 2016 metų sausį.
Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė BNS sakė, kad gali būti, jog kitais metais byla bus baigta nagrinėti.
„Taip planuoju“, – BNS sakė teisėja.
Valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikanti Generalinės prokuratūros prokurorė Daiva Skorpuskaitė-Lisauskienė BNS sakė, kad apklausti liudytojai ir nukentėjusieji dėl įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto ir Spaudos rūmų, liko dar neapklaustų liudytojų dėl įvykių prie televizijos bokšto.
Teismas taip pat apklausė liudytojais buvusius sovietų saugumo pareigūnus, kurie liudijo apie tuo metu vykdytus saugumo pareigūnų veiksmus – situacijos valstybėje stebėjimą, iš jų parodymų paaiškėjo, kad saugumiečius netgi domino žuvusiųjų prie televizijos bokšto laidotuvės.
Teismui pavyko išnagrinėti daugiau nei pusę bylos epizodų, jau apklausti visi nukentėjusieji.
Teismui pavyko išnagrinėti daugiau nei pusę bylos epizodų, jau apklausti visi nukentėjusieji.
Byla dar bus nagrinėjama paskutinę birželio savaitę, po to bus skelbiama pertrauka iki rugsėjo 11 dienos. Pertrauka susijusi su proceso dalyvių atostogomis. Rudenį bus nagrinėjami epizodai dėl Radijo ir televizijos pastato užgrobimo S.Konarskio gatvėje Vilniuje ir dėl po kruvinųjų sausio įvykių įvestos komendanto valandos.
Bylos posėdžiai vyksta pagal suplanuotą grafiką, kas antrą savaitę.
Byloje yra daugiau nei 800 nukentėjusiųjų. Pasak prokurorės D.Skorupskaitės-Lisauskienės, praėjus 26 metams, gyvi tebėra apie 650 nukentėjusiųjų, 400 iš jų nukentėjo prie televizijos bokšto. Pusė jų apie – maždaug 250 – apklausti, mirusiųjų parodymai paskelbti teismo posėdyje.
„ Į teismą buvo atvykęs 1926 metais gimęs asmuo“, – sakė prokurorė. Šiam asmeniui turėtų būti 91 metai. Į posėdžius atvykdavo ir 70-80 metų perkopę tuometinės Lietuvos vyriausybės nariai. Kai kurie liudytojai ir nukentėjusieji iš anksto geranoriškai teismui pranešdavo, kad negali dėl ligų ar amžiaus atvykti į posėdžius. Rengdamiesi bylos nagrinėjimui teisėjai baiminasi, kad teismo pastate netilps liudytojai ir nukentėjusieji. Tačiau liudytojai ir nukentėjusieji atvykdavo kviečiami nurodytu laiku ir sumaišties nekėlė.
Teisėja A.K.Macevičienė BNS sakė, kad Sausio 13-osios byloje dalyvaujantiems 4 advokatams buvo skirtos 10 MGL dydžio piniginės baudos – maždaug 380 eurų baudos. Buvo nustatyta, kad kai kurie advokatai užsiregistravo, kad dalyvaus posėdyje. Tačiau jam prasidėjus, paaiškėdavo, kad šio gynėjo nėra salėje.
Du advokatai sprendimus dėl baudų apskundė Apeliaciniam teismui. Tačiau jų skundai liko nepatenkinti.
Bylos nagrinėjimo metu mirė trys advokatai, juos pakeitė kiti.
„Mūsų tikslas – išnagrinėti bylą, mes pateikiam bylą, teismas ją vertina“, – BNS sakė prokurorė D.Skorupskaitė-Lisauskienė.
Šioje Sausio 13-osios byloje yra daugiau nei 60 kaltinamųjų, posėdyje dalyvauja tik du, kiti teisiami už akių. Užsienyje gyvenantiems kaltinamiesiems teismas per Teisingumo ministeriją išsiuntė šaukimus. Teismas pažadėjo sustabdyti Europos arešto galiojimą, jeigu kaltinamieji praneš, kad patys nuspręs atvykti į teismą Vilniuje ir dalyvauti bylos nagrinėjime.
Kaltinamaisiais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų pripažinti Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai, tuo metu ėjusieji vadovaujančias pareigas Sovietų Sąjungos komunistų partijoje, Gynybos, Vidaus reikalų ministerijose, Valstybės saugumo komitete (KGB), jų sukarintuose padaliniuose.
Kaip skelbia teismų informacinė sistema „Liteko“, kaltinimai Sausio 13-osios byloje pateikti buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui, buvusiam Sovietų Sąjungos gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui, buvusiam sovietų armijos Vilniaus garnizono vadui Vladimirui Uschopčikui, Lietuvos komunistų partijos buvusiam antrajam sekretoriui Vladislavui Švedui, buvusiam Lietuvos komunistų partijos centrinio komiteto sekretoriui Algimantui Naudžiūnui ir kitiems kaltinamiesiems.
1991 metų sausio 13-osios naktį dėl sovietų karių vykdytų veiksmų prie Spaudos rūmų, Televizijos bokšto bei Lietuvos radijo ir televizijos pastato nužudyta 14 civilių. Šimtai žmonių buvo sužeisti.
Šią vasarą teismą turėtų pasiekti dar viena byla dėl Sausio 13-osios įvykių.
Generalinė prokuratūra balandį pranešė baigusi ikiteisminį tyrimą dėl dar dviejų įtariamųjų Sausio 13-osios byloje. Artimiausius du mėnesius su tyrimo medžiaga gali susipažinti byloje nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys. Minėti du įtariamieji yra Rusijos piliečiai. Jie įtariami nusikaltimais žmoniškumui ir karo nusikaltimais. Jie taip pat bus teisiami už akių.
Tyrimas jų atžvilgiu nuo didžiausios apimties Sausio 13-sios bylos buvo atskirtas 2014 metais. Šioje atskirtoje byloje iš viso buvo devyni įtariamieji.
