Tyrėjai nustatė, kad bendrovės direktorius suklastojo sąskaitas faktūras ir mokėjimo kvitus, kuriuose vokiečių kalba įrašė duomenis, kad įvairūs kalkių apdirbimui reikalingi įrenginiai už 236 tūkst. eurų buvo nupirkti iš Vokietijoje gyvenančių asmenų.
Tačiau gavus atsakymus į teisinės pagalbos prašymus iš Vokietijos buvo išaiškinta, kad iš Vokietijos piliečių nebuvo įsigytas nė vienas įrenginys.
Bendrovei reikalinga technika buvo pirkta Lietuvoje ir už gerokai mažesnę kainą. Be to, įtariama, kad dar 100 tūkst. eurų bendrovės direktorius galėjo pasisavinti, kai kurių ūkinių operacijų neįforminęs apskaitos dokumentais.
Išaiškinta, kad dalį pasisavintų lėšų bendrovės direktorius galėjo panaudoti savo namo rekonstrukcijai. Įtariamasis teigia, kad jo namuose buvo įrengtas bendrovės biuras, tačiau pagrindiniai bendrovės akcininkai sakosi tokiems remontams ir statybos darbams nedavę sutikimo.
Verslininko, įtariamo daugiau kaip 365 tūkst. eurų turto pasisavinimu, apgaulingu apskaitos tvarkymu ir buhalterijos dokumentų klastojimu, baudžiamoji byla perduota nagrinėti Šiaulių apygardos teismui. Už įvykdytas nusikalstamas veikas jam gresia maksimali iki dešimties metų laisvės atėmimo bausmė.
