Prokurorai neskelbia nei maitinimo įstaigų tinklo pavadinimo, nei jo akcininko pavardės.
Tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija jau 2013 metų kovo mėnesį pranešė, jog teismas nustatė, kad „Mambo“ restoranų tinklas užsiima nesąžininga veikla bei slepia mokesčius. Su „Mambo“ tinklu ir kitų su juo susijusių įmonių vadovu ir akcininku yra buvęs tik vienas žmogus, turintis A.P. inicialus, – Arvydas Povilaika.
Šis maitinimo įstaigų tinklas spaudoje buvo siejamas su Darbo partijos įkūrėjo ir ilgamečio jos vadovo, dabartinio Seimo nario Viktoro Uspaskicho verslu.
Pasak tyrimui vadovavusios Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Julijos Jolitos Kryževičienės, „fenikso sindromas“ – daugelyje šalių plačiai žinomas sukčiavimo modelis, kuomet įsiskolinusi įmonė prieš nutraukdama veiklą sudaro turto pardavimo sandorius.
Veikla ir turtas perkeliami į kitas įmones, nemokami su sandoriais susiję mokesčiai į valstybės biudžetą, o turtą nupirkusi įmonė neteisėtai kreipiasi į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl pridėtinės vertės mokesčio sugrąžinimo.
Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad kaltinamasis žinojo apie nuo 2008 metų pradžios nuolat didėjančias buvusios bendrovės mokestines nepriemokas valstybės biudžetui ir siekdamas išsaugoti jos turtą bei išvengti mokesčių valstybei tyčia padarė, kad minėta įmonė taptų beturte.
Kai ši bendrovė nebeturėjo turto, o tik skolas valstybės biudžetui, kaltinamasis 2009 m. pavasarį fiktyviai už simbolinę 1 lito kainą bendrovės akcijas pardavė Rusijos piliečiui, taip paslėpdamas buvusios bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus.
Buvusios bendrovės ilgalaikį turtą, Lietuvoje žinomus prekės ženklus ir kt. perleido kitoms savo įtakos įmonėms. Taip pat tinklui priklausiusius restoranus ir kitas maitinimo įstaigas, esančias Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, kaltinamasis perregistravo kaip naujas uždarąsias akcines bendroves, įdarbino šiose įmonėse tuos pačius vadovus (direktorius) bei daugumą kitų darbuotojų, iki tol dirbusių buvusioje bendrovėje.
Vėliau, kai ši bendrovė nebeturėjo turto, o tik skolas valstybės biudžetui, kaltinamasis 2009 m. pavasarį fiktyviai už simbolinę 1 lito kainą bendrovės akcijas pardavė Rusijos piliečiui, taip paslėpdamas buvusios bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus.
Dėl šių kaltinamojo veiksmų Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyrius prarado realią galimybę išieškoti skolas ne ginčo tvarka ir patyrė 1,5 mln. Lt turtinę žalą.
Generalinė prokuratūra praneša, kad kaltinamajam ir jo vadovaujamam naujam juridiniam asmeniui kaltinimai pareikšti ir dėl to, kad naujoji bendrovė neteisėtai susimažino valstybės biudžetui mokėtiną pridėtinės vertės mokestį daugiau kaip 300 tūkst. litų.
VMI ir VSDFV Vilniaus skyrius kaltinamajam pareiškė ieškinius bendrai 1,5 mln. litų sumai, jam laikinai apribota nuosavybės teisė į turimą atitinkamos vertės nekilnojamąjį turtą.
Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorai, jį atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdybos pareigūnai.
Baudžiamasis kodeksas už didelės vertės svetimo turto sukčiavimą numato laisvės atėmimo bausmę iki aštuonerių metų, juridiniam asmeniui už padarytą nusikalstamą veiką griežčiausia įstatyme numatyta bausmė – juridinio asmens likvidavimas.
