Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos aiškėja, jog A.J.Venslauskas laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 sausio 31 d., tai yra kiek daugiau nei per metus, būdamas UAB „Kraujo donorystės centras“ direktoriumi, siekdamas iššvaistyti UAB turtą, žinodamas, kad jo vadovaujama bendrovė kraujo maišelių iš kitos įmonės pirkti neketina, įmonės vardu išrašė fiktyvias išankstines sąskaitas.
Šias sąskaitas jis įformino bendrovės apskaitoje ir jų pagrindu atliko pervedimus bendrai 139 895,64 eurų sumai.
Taip pat iš įmonės kasos arba banko A.J.Venslauskas paėmė 1 851 090,06 Lt, iš kurių 700 920,41 Lt į įmonės kasą negrąžino bei nepateikė dokumentų, pagrindžiančių šių pinigų panaudojimą.
Taip pat buvęs centro direktorius kaltinamas ir tuo, kad sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą bei apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą.
Penkiasdešimtmetis kaltinamasis turi aukštąjį išsilavinimą ir šiuo metu dirba vienoje privačioje Kauno įmonėje.
Penktadienį teismo posėdyje A.J.Venslausko advokatas nepasirodė, tad byla negalėjo būti nagrinėjama.
Kitas posėdis įvyks gegužės 17 d.
Prokuroras Marius Venskūnas teisėjui užsiminė, kad šiuo metu Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama kita byla, kuriose A.J.Venslauskas yra kaltinamas padaręs analogiškas nusikalstamas veikas.
Turininga teisminė patirtis
15min primena, jog tai – jau ne pirmoji baudžiamoji byla, kurioje buvęs „Kraujo donorystės centro“ direktorius A.J.Venslauskas kaltinamas turto iššvaistymu ir apgaulingu apskaitos tvarkymu.
Praėjusių metų spalį teismas pripažino A.J.Venslauską kaltu ir skyrė laisvės atėmimą 1 m. 6 mėn. bausmės vykdymą atidedant 2 metams.
Praėjusių metų spalį Kauno apygardos teismas pripažino A.J.Venslauską kaltu ir skyrė laisvės atėmimą 1 m. 6 mėn. bausmės vykdymą atidedant 2 metams.
Juridinis asmuo – UAB „Kraujo donorystės centras“ – taip pat buvo pripažintas kaltu ir, atsižvelgiant į tai, kad bendrovei iškelta bankroto byla, teismas skyrė įstatyme numatytą bausmę – juridinio asmens likvidavimą.
Praėjusių metų pavasarį A.J.Venslauskas teismų slenkstį mynė dėl to, jog nuo 2009 iki 2011 metų pasirašė sutartis su Kipro bendrove dėl Informacinės technologinės programos įdiegimo ir programinės įrangos palaikymo, už ką sumokėjo 715,5 tūkst. eurų grynaisiais, tačiau jokia sutarta įranga diegiama nebuvo.
Taip pat buvęs vadovas pasirašė sutartį dėl medicinos įrangos – šaldymo kambario pirkimo ir sumokėjo 303 tūkst. eurų, nors realiai tokio įrenginio kaina siekė apie 13 tūkst. eurų.
Be to, avansinėse apyskaitose jis nurodė, jog komandiruotės išlaidoms panaudota 182 tūkst. litų, bet nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad komandiruočių sąnaudos yra patirtos pajamoms uždirbti ir ekonominei naudai gauti. Taip pat jis kaltinamas 2010 metais apgaulingai tvarkęs bendrovės apskaitą.
Kauno apygardos teisme pernai nagrinėta dar viena A.J.Venslausko byla, kurioje jis kaltinamas sukčiavimu, neteisėtu vertimusi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, piktnaudžiavimu bei disponavimu suklastotu dokumentu.
2014 metų gruodį A.J.Venslauskas buvo išteisintas turto pasisavinimo byloje.
Tų pačių metų spalį Kauno apygardos teismas paskelbė nutartį, kuria „Kraujo donorystės centro“ bankrotas pripažintas tyčiniu.
