Apklausti A.Anušauską teismo prašė 1989 metais gimusi kaltinamoji. Teismo posėdyje penktadienį ji pareiškė, kad laikraščio „Atgimimas“ straipsnyje „Generalinės prokuratūros viražai“ cituojamas NSGK pirmininkas A.Anušauskas.
„Jis laikraščio žurnalistui nurodė, kad Seimo komitetas, vykdydamas VSD kontrolę, pareikalavo ir su mano byla susijusių aplinkybių patikrinimo, ir kad dėl atsiskleidusių pažeidimų medžiaga buvo perduota Generalinei prokuratūrai su tikslu atsižvelgti į tą medžiagą ir nagrinėjant baudžiamąją bylą. Tačiau ši medžiaga mano gynybai neprieinama. Prašau teismą išreikalauti iš prokuratūros NSGK perduotą medžiagą, arba iškviesti ir apklausti liudytoju teismo posėdyje Seimo NSGK pirmininką A.Anušauską“, – sakė E.Kusaitė.
Tačiau teismas atmetė pašymą susipažinti su Valstybės saugumo departamento (VSD) tarnybinio patikrinimo medžiaga, kurią teismas yra gavęs. Teisėjai paskelbė, kad ši medžiaga yra pažymėta žymomis „slaptai“ ir „visiškai slaptai“. VSD tarnybinį patikrinimą atliko dėl pareigūnų veiksmų atliekant E.Kusaitės ikiteisminį tyrimą.
E.Kusaitė buvo sulaikyta 2009 metų spalį. Ji kaltinama kūrusi organizuotą grupę teroro aktui įvykdyti bei rengusis susisprogdinti Čečėnijoje strateginės reikšmės objekte. Mergina savo kaltę neigia ir tvirtina, kad į terorizmą ją bandė įtraukti VSD agentai.
Daugiau nei devynis mėnesius suimta buvusi klaipėdietė šiuo metu yra laisvėje, jai skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paimti dokumentai. E.Kusaitė penktadienį teismo prašė grąžinti jai pasą, mergina tikino norinti deklaruoti gyvenamąją vietą Vilniuje ir ateitį sieja su šiuo miestu, užsiminė, kad ieškosis darbo. Prašymą grąžinti pasą teismas atmetė.
Prokuroras prieštaravo prašymui grąžinti pasą, nes E.Kusaitės pase yra Rusijos viza.
Pernai gruodį nuteisti E.Kusaitės bendrininkai brolis ir sesuo Apti ir Aišat Magmadovai. Jiems skirtos atitinkamai šešerių ir dvejų metų laisvės atėmimo bausmės.
Lietuvos prokurorų duomenimis, E.Kusaitė buvo užmezgusi ryšius su islamistinėmis grupuotėmis ir rengėsi teroro aktui nepriklausomybės nuo Rusijos siekusioje Šiaurės Kaukaze esančioje Čečėnijos Respublikoje. Pasak Rusijos prokuratūros, A.Magmadovas ir jo sesuo naudodamiesi mobiliuoju telefonu bei internetu įkalbinėjo Lietuvos pilietę E.Kusaitę dalyvauti grupuotėje ir susisprogdinti viešoje vietoje Rusijoje. A.Magmadovas, pasak rusų prokurorų, 2009 metais įstojo į Čečėnijoje veikiančią ginkluotą grupuotę „Imarat Kavkaz“.
Grupuotės vadeivos esą pavedė A.Magmadovui parinkti islamą išpažįstančias moteris ir ideologiškai jas parengti teroristiniam aktui įvykdyti.
Kai kurie žmogaus teisių gynėjai ir politikai kėlė klausimus dėl Rusijos federalinės saugumo tarnybos vaidmens byloje. Prokurorai kaltinimus kategoriškai atmeta.
„Aš patiriu persekiojimą saugumo ir prokuratūros, aš ir mano artimieji yra žlugdomi finansiškai, esu persekiojama nuo paauglystės“,- teisme kalbėjo E.Kusaitė. Ji prašė nutraukti baudžiamąjį persekiojimą ir jos bylą. Teismas pareiškė, kad dėl baudžiamojo persekiojimo pasisakys nuosprendyje.