Kaip konstatavo bylą išnagrinėjęs teismas, byloje nurodytos aplinkybės patvirtina, kad S.P. mirtinai sumušė kaltinamasis R.Romaniukas, nes, kaip pripažino ir pats kaltinamasis, niekas kitas to padaryti negalėjo. Nors byloje apklaustų liudytojų parodymais nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau nei prieš motiną, nei prieš tėvą nesmurtavo, nesipykdavo su pastaruoju, tai, teismo tvirtinimu, nepaneigia fakto, kad S.P. nužudė būtent R.Romaniukas. Bylos medžiagoje nurodoma, kad neblaivus R.Romaniukas tapdavo agresyviu, bylos duomenimis, kaltinamasis įvykio dieną buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, mamos laidotuvių metu elgėsi neadekvačiai – netikėjo mamos mirtimi, prašė atidaryti karstą, po laidotuvių namuose šaukė, kaltino brolį, tėvą S.P. dėl mamos mirties.
Teismas konstatavo, jog nėra įrodymų, kad R.Romaniukas savo tėvą mirtinai sumušė jų konflikto metu, pats kaltinamasis įvykio aplinkybių neatsimena, todėl šią aplinkybę iš kalinimo R.Romaniukui pašalino kaip neįrodytą. Teismas patikslino, kad smūgiai aukai buvo suduoti kietais bukais daiktais, galbūt rankomis ir kojomis. R.Romaniukui atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad vyras kaltę pripažino, sunkinančia – nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Tėvą nužudė po mamos laidotuvių
Nustatyta, kad nusikaltimas padarytas 2020 metų gruodžio 30 dieną. R.Romaniukas lemtingąją dieną, apie 18.10 val., savo tėvų privačiame name, esančiame Šiaulių mieste, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kietais bukais daiktais, galbūt rankomis ir kojomis, kelis kartus sudavė savo tėvui S.P. į galvą.
Kaip vėliau konstatavo medicinos ekspertai, dėl patirtos galvos traumos įvykusių komplikacijų 60 metų vyras mirė įvykio vietoje. Neilgai trukus sulaikytas R.Romaniukas nusikaltimo aplinkybių paaiškinti negalėjo.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad vyras nužudytas praėjus vos kelioms valandoms po jo žmonos laidotuvių. Gruodžio 30-ąją buvo laidojama dėl ligos mirusi R.Romaniuko motina. Po laidotuvių artimieji pabendravo velionės namuose, o vėliau išsiskirstė. Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad po gedulingos vakarienės name liko nakvoti velionės sutuoktinis ir iš užsienio į laidotuves iš Vokietijos grįžęs jo sūnus R.Romaniukas.
Gruodžio 31-osios rytą pastarasis paskambino policijos pareigūnams ir pranešė, jog atsikėlęs savo tėvą radęs be gyvybės ženklų. Vyras negalėjo paaiškinti, kaip ir kokiomis aplinkybėmis buvo nužudytas jo tėvas.
Pasakojo, jog pabudęs rytą tėvą rado gulinti lovoje be gyvybės ženklų, bandė dar rankomis daryti dirbtinį kvėpavimą.
Kaltinamasis pareigūnams teigė, kad po laidotuvių namuose susirinkę pavalgė, paminėjo velionę. Anot kaltinamojo, vartojo ir alkoholį. R.Romaniukas sakė, kad buvo išgėręs alkoholio ir laidotuvių metu, taip pat išgėrė ir kelyje į namus. Vyras sakė, kad grįžęs iki laidotuvių su tėvu ir broliu dar išgėrė alkoholio.
Kvietė pagalbą
Anot kaltinamojo, vakarienės metu gėrė stiprius alkoholius gėrimus. R.Romaniuko teigimu, jis prisimenąs iki to momento, kai susirinko po laidotuvių namuose, pasisėdėjo ir viskas. Kiek ilgai jie sėdėjo, kaltinamasis pasakyti negalėjo, neprisiminė, kada visi giminės pradėjo skirstytis iš namų, negalėjo prisiminti, kada jis pats nuėjęs miegoti. Pasakojo, jog pabudęs rytą tėvą rado gulinti lovoje be gyvybės ženklų, bandė dar rankomis daryti dirbtinį kvėpavimą, tačiau supratęs, kad tėvas negyvas, iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112, pranešė, kad rado tėvą su smurto žymėmis.
R.Romaniukas sakė nežino, kas galėjo nutikti tėvui. Ar tai jis galėjo nužudyti savo tėvą, negali pasakyti, nes neprisimena. Kaltinamasis sakė neprisimenantis, kad lemtingąjį vakarą tarp jo ir tėvo būtų buvę kokie konfliktai. R.Romaniukas tikino, kad nėra smurtavęs nei prieš tėvą, nei prieš mamą.
Teisiamajame posėdyje apklausti nukentėjusieji, sutiko parodymus duoti ir kaltinamasis. Tačiau jis negalėjo paaiškinti, kaip galėjo būti nužudytas jo tėvas, nes, anot jo, tiesiog nieko neprisimenąs. Kaltinamasis teigė grįžęs su tėvu, broliu ir giminėmis į namus po mamos laidotuvių. Anot jo, tada namie buvę ramu, be konfliktų, nepamena, kas buvo namuose, nepamena, kada giminės išėjo, neatsimena, kas vyko namuose, todėl negalįs nieko paaiškinti.
Daugiau įtariamųjų nėra
Kaip savo baigiamojoje kalboje nurodė valstybės kaltinimą šioje byloje palaikanti prokurorė, nors kaltinamasis nenurodė, kaip jis sumušė tėvą ir nėra liudytojų, kurie būtų tai matę, tačiau, anot valstybės kaltintojos, visa surinkta tyrimo metu medžiagą patvirtina, kad, išskyrus R.Romaniuką, daugiau niekas kitas negalėjo nužudyti namo šeimininko S.P.
Prokurorė pabrėžė, jog ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė yra nustatoma tiesioginiais įrodymais. Anot jos, byloje nėra jokių asmenų parodymų, nei kitų duomenų, patvirtinančių, kad S.P. būtų pats susižalojęs. Prokurorės tvirtinimu, nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu R.Romaniukas buvo apsvaigęs nuo didelio alkoholio kiekio, ir alkoholį, ir narkotines medžiagas iki įvykio jis vartojo nuolatos – pastoviai patirdavo jam įprastas intoksikacijas dėl sistemingų su alkoholiu ir narkotikais susijusių veiksnių, todėl, anot valstybės kaltintojos, jo psichikos būklė įvykio metu vertintina kaip fiziologinio girtumo būsena, kurią R.Romaniukas pats sau sukėlė.
Prokurorės teigimu, kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino, gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė –nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamų veikų padarymui. Valstybės kaltintoja pabrėžė, kad kaltinamasis praeityje buvo teistas Lietuvos Respublikoje 4 kartus, tarp jų ir už smurtinius nusikaltimus, nors teistumas išnykęs, tačiau pagal byloje esančią informaciją, jis buvo teistas net 8 kartus Didžiojoje Britanijoje. Prokurorė teismo prašė R.Romaniuką pripažinti kaltu dėl savo tėvo tyčinio nužudymo ir jam paskirti bausmę – laisvės atėmimą 12 metų, į bausmės laiką įskaitant kaltinamojo sulaikymo ir suėmimo laiką.
R.Romaniukas teigė, kad po įvykio esąs psichologiškai paveiktas ir jam sunku dėl to kalbėti, iki šiol negalintis patikėti tuo, kas įvyko.
Kaltinamojo gynėjas savo kalboje pabrėžė, kad R.Romaniukas niekada savo kaltės neneigė, tik tvirtino, jog nusikaltimo aplinkybių tiesiog neprisimena, nes buvo apsvaigęs nuo suvartoto didelio kiekio alkoholio. Advokatas pabrėžė ir tai, kad jo ginamasis pats pranešė apie įvykį, mėgino tėvui suteikti pagalbą, todėl, anot gynėjo, tai turi būti atitinkamai įvertintą skiriant kaltinamajam bausmę.
Tardamas paskutinį savo žodį R.Romaniukas teigė, kad po įvykio esąs psichologiškai paveiktas ir jam sunku dėl to kalbėti, iki šiol negalintis patikėti tuo, kas įvyko.
Už padarytą nusikalstamą veiką teismas R.Romaniuką pripažino kaltu ir paskyrė jam bausmę – laisvės atėmimą 10 metų.
Šis nuosprendis yra neįsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
