Per Medininkų žudynes sunkiai sužeistas tuometinis muitininkas sakė manantis, kad teismo procesas yra žingsnis istorinio teisingumo link.
„Mano manymu, jeigu jis yra kaltas, bausmė atitinka jo nusikaltimo lygį, bet nuosprendis bus apskųstas ir įsigalios turbūt vėliau“, – BNS trečiadienį sakė T.Šernas.
Vilniaus apygardos teismas trečiadienį patenkino prokurorų prašymą ir skyrė K.Michailovui maksimalią bausmę dėl Lietuvos valstybės sieną saugojusių pareigūnų nužudymo 1991 metais.
„Aš esu patenkintas ne dėl to, kad yra bausmė, ne dėl to, kad jam ta bausmė, o dėl to, kad Lietuvos teisėtvarka ir Lietuvos politinė valdžia sugeba padaryti tinkamus sprendimus, kad teisybė vis tiek anksčiau ar vėliau įsigaliotų ar įsigalioja. Dėl to aš patenkintas“, – kalbėjo T.Šernas.
Rusija iki šiol atsisako išduoti kitus tris Lietuvos prokurorų ieškomus įtariamuosius, buvusius Rygos OMON pareigūnus.
Tuomet sunkiai sužeistas buvęs muitininkas abejojo, ar pavyks teisti kitus Medininkų žudynių bylos dalyvius – tiek tuos, kurie įvykdė šį nusikaltimą, tiek ir liepusius jį įvykdyti.
„Neramu dėl kitų asmenų, kurie laisvėje, ir neramu, kad mūsų santykiai su Rusija nelabai geri, negalime susišnekėti dėl praeities įvykių vertinimo“, – sakė T.Šernas.
„Aš manau, kad čia Rusijos viršūnės yra padariusios politinį sprendimą. Manau, kad Rusija neišduos įtariamųjų. Čia ne tik tie, kurie buvo vykdytojai, o ir tie, kurie suplanavo, už to stovinčios politinės jėgos. Aš abejoju, kad Rusija tam pasiryš“, – sakė nukentėjusysis.
Vis dėlto, pasak T.Šerno, Vilniaus apygardos teismo sprendimas galėtų sudaryti galimybę prašyti kompensacijos iš Rusijos.
Jis sakė, kad teisingumas Medininkų žudynių byloje nėra iki galo atstatytas, tačiau žingsnis į priekį jau žengtas.
„Svarbu, kad buvo teismas, kad jis yra. Tai nėra paprasta byla. Nors ji teisiškai vertinama vos ne kaip buitinė žmogžudystė, tai yra politinė byla ir politinis nusikaltimas, kurio dėl Lietuvos priimtų įstatymų mes negalima taip kvalifikuoti “, – sakė T.Šernas.
„Vis tiek manau, kad Lietuvos teisėsauga ir Lietuvos politinės jėgos negali visiškai nusisukti nuo mūsų praeities ir yra teigiama, kad dalinai teisybė bent paskelbta. Neatstatytas teisingumas, bet žengtas rimtas žingsnis į tą pusę“, – tvirtino T.Šernas.
Medininkų byla liks daugiaprasmė
Medininkų byla lieka ir liks daugiaprasmė, ir kyla pavojus, kad ji bus naudojama tik nuraminimui, trečiadienį sakė buvęs valstybės vadovas Vytautas Landsbergis. Jis taip teigė netrukus po to, kai teismas paskelbė nuosprendį vieninteliam dėl šios tragedijos prieš teismą stojusiam kaltinamajam Konstantinui Michailovui.
1991 metais, nusikaltimo padarymo metu, aukščiausiu šalies pareigūnu buvęs V.Landsbergis trečiadienį kritikavo prokurorus ir teismus, kad jie neįvardijo, jog Medininkų žudynės buvo karo nusikaltimas.
Rusija turbūt ir toliau atsisakys išduoti kitus įtariamuosius Medininkų žudynių byloje, mano politologas Kęstutis Girnius.
„Ta byla lieka ir liks daugiaprasmė ir nepuošianti Lietuvos teisėtvarkos“, – BNS sakė buvęs Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas V.Landsbergis, šiuo metu dirbantis Europos Parlamente.
„Tas nuosprendis gali būti apgaulingas. Pamatysime, ar jis nebus naudojamas nuraminimui ir nusiraminimui – štai vis dėlto nors vieną nuteisė ir jau kažko mes per 20 metų pasiekėme. Tai labai menkas rezultatas“, – sakė V.Landsbergis.
„Nusikaltimas buvo labai didelis ir jis iki šiol nėra reikiamai kvalifikuojamas. Tai yra aiškus karo nusikaltimas. Svetimos valstybės kariškiai žudė Lietuvos pareigūnus – nuginkluotus, belaisvius – tiesiog išžudė. Belaisvių šaudymas ar šiaip nuginkluotų nesipriešinančių žmonių šaudymas yra karo nusikaltimas, tuo labiau kai tai daroma įsibrovimo, invazijos, okupacijos sąlygomis“, – kalbėjo V.Landsbergis.
„Generalinė prokuratūra ir teismai atkakliai ir kategoriškai vengė to nusikaltimo įvardijimo ir paleisdavo įtariamuosius daugelį metų arba neiškeldavo kaltinimų, pavyzdžiui, tiems Vilniaus omonininkams, pas kuriuos buvo rasti nužudytų pareigūnų ginklai. Juos paleisdavo labai lengvai“, – sakė V.Landsbergis.
Paklaustas, ar po nuosprendžio galima kalbėti bent apie dalinį istorinio teisingumo pasiekimą, V.Landsbergis atsakė: „Aš manau, kad toli gražu ne.“
Rusija iki šiol atsisako išduoti kitus tris Lietuvos prokurorų ieškomus įtariamuosius, buvusius Rygos OMON pareigūnus.
V.Landsbergis savo ruožtu sakė, kad įtariamųjų turėtų būti daugiau negu trys.
„Aš manau, kad jų turėtų būti kur kas daugiau negu trys. Aš iki šiol nežinau, ar yra ieškomas Makutinovičius (buvęs Vilniaus OMON būrio vadas Boleslovas Makutinovičius – BNS), kuris kažkodėl turėjo globą Lietuvos teisėsaugoje“, – sakė V.Landsbergis.
Politikas sakė manąs, kad Rusijoje artimiausiu metu tikėtis teigiamų permainų nėra pagrindo.
„Rusija pasikeis labai negreitai. Dabar yra užfiksuota, kad ji keičiasi tik į blogą pusę arba atgal... Vėl garbina stalinizmą, Staliną – ir ne tik vadovybė. Vadovybė davė toną. Jeigu teisingos apklausos, tai daugeliui vargšų rusų Stalinas buvo gerasis dėdė“, – kalbėjo V.Landsbergis.
Rusija kitų įtariamųjų Medininkų byloje neišduos
Rusija turbūt ir toliau atsisakys išduoti kitus įtariamuosius Medininkų žudynių byloje, mano politologas Kęstutis Girnius.
„Aš esu skeptiškai nusiteikęs. Manau, Rusija turi tvirtą nuostatą, jog ji neišduoda jokių buvusių saugumo tarnybų narių, kurie yra kaltinami Vakaruose žmogžudyste ar kuo nors kitu. Manau, kad geriausias pavyzdys yra Litvinenkos (2006 metais nunuodyto disidento Aleksandro Litvinenkos – BNS) byla. Panašiai Anglija prašė, kad Rusija išduotų buvusį KGB'istą ir Rusija atsisakė ir net rizikavo santykių pablogėjimu. Aš manau, kad Rusija savo pozicijos šiuo klausimu nepakeis“, – BNS trečiadienį teigė apžvalgininkas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas K.Girnius.
Politikos ekspertas sakė nesitikįs, kad trečiadienį paskelbtas nuosprendis kaltinamajam Konstantinui Michailovui kaip nors išjudins bylą dėl kitų įtariamųjų.
„Deja, nuosprendis nesugrąžina žuvusiems gyvybės ir vis tiek patys pagrindiniai kaltininkai lieka nenubausti ir turbūt liks nenubausti. Aš manau, jog gerai, kad priimtas toks sprendimas, gerai, kad padarytas galas. Bet reikia prisiminti, kad po kiek laiko Vakarai „prarijo“ tai, kas įvyko su Litvinenka. Pati Anglija dabar jau gerina santykius, nes praktiškai nėra kitos išeities“, – dėstė K.Girnius.
„Teismo nuosprendis iš dalies patvirtina tai, kuo dauguma žmonių seniai tikėjo. Bet aš nemanau, kad tai išjudins reikalą. Be to, vis tiek tas nusikaltimas įvyko prieš 20 metų, todėl labai nustebčiau, kad būtų kokia nors didesnė reakcija Vakaruose“, – sakė politikos ekspertas.
