Birželio 3 – 5 dienomis AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojai kartu su Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnais skatins vairuotojus ir pėsčiuosius laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų kertant pervažas bei įspės juos apie gresiančius pavojus.
Kiekvienais metais Europos Sąjungos šalyse dėl eismo įvykių pervažose žūsta keli šimtai žmonių. Lietuvoje praėjusiais metais pervažose žuvo 5 asmenys. Šiemet įvyko 4 įvykiai, kurių metu žuvo 2 žmonės. Pažymėtina, kad visi eismo įvykiai Lietuvos geležinkelių pervažose kyla dėl vairuotojų ir pėsčiųjų, pažeidusių Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kaltės.
Daug dėmesio prevencijai
AB „Lietuvos geležinkeliai“ daug dėmesio skiria geležinkelių transporto eismo įvykių prevencijai, žmonių gyvybėms ir sveikatai išsaugoti. „Pasitelkiame technines ir edukacines priemones. Šalia pavojingų pervažų pastatyti specialūs informaciniai stendai, įspėjantys pėsčiuosius ir vairuotojus apie pervažos kirtimo pavojus. Trisdešimt pervažų yra stebimos vaizdo kameromis. Geležinkelių muziejuje vykdomi edukaciniai projektai moksleiviams“, – pasakoja vyriausiasis AB „Lietuvos geležinkeliai“ saugos inspektorius Andrius Janušauskas.
Dviejose Vilniaus miesto pervažose jau įdiegtos bandomosios saugos sistemos. Jos veikia Subačiaus-Juodojo kelio ir Pavilnio-Žemosios gatvių pervažose ir laiku informuoja traukinio mašinistą apie pervažoje pastebėtą kliūtį bei iki minimumo sumažina galimybę transporto priemonei pervažiuoti pervažą degant draudžiamam šviesoforo signalui.
„Traukinyje sumontuota speciali įranga, kuri leidžia mašinistui matyti pervažos, prie kurios artėjama, vaizdą iki jos likus ne mažiau kaip dviem su puse kilometro. Mašinistas gali įvertinti esamą situaciją pervažoje ir, reikalui esant, priimti sprendimą mažinti greitį arba stabdyti traukinį“, – teigia A. Janušauskas.
Pasak jo, saugos sprendimai šiose pervažose – bandomasis projektas. Jei sistemos pasiteisins, jas bus svarstoma diegti ir kitose Lietuvos geležinkelių pervažose.
Keli faktai
Lietuvoje yra 538 pervažos. Jose kasmet įvyksta daugiau nei 10 įvykių.
Traukinio stabdymo kelias yra daugiau nei dešimt kartų ilgesnis, nei automobilio. Staigiai stabdomas traukinys dar nuvažiuoja bent 1 km.
Ypatingai pavojingi yra prasilenkiantys traukiniai – pervažoje praleidę vieną traukinį, žmonės nepagalvoja, kad kitu keliu gali lėkti dar vienas, nekantraudami važiuoja arba eina ir tampa aukomis. Juos parbloškia antrasis traukinys, kurio nesimatė ir nesigirdėjo.
Europos Sąjungoje 99 proc. visų nelaimių pervažose įvyksta dėl vairuotojų ar pėsčiųjų, nepaisančių Kelių eismo taisyklių reikalavimų, kaltės.
Vairuotojai, važiuojantys per geležinkelį neleistinoje vietoje, lenkdami kitas transporto priemones, sustojusias prieš pervažą praleisti traukinio užsitraukia 300-500 Lt baudą. Panašias sumas pažeidėjai turi pakloti ir įvažiavę į pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar budėtojo signalui arba kai užtvaras nuleistas ar tik pradeda leistis. Be to, jiems gali būti atimta teisė vairuoti transporto priemones nuo dviejų iki keturių mėnesių. Geležinkelio pervažose vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuoti Kelių eismo taisyklių pažeidimai yra pagrindas nubausti automobilio savininką, kadangi tokio tipo medžiaga yra pateikiama policijai.
Pėstieji geležinkelio pervažose Kelių eismo taisykles pažeidžia dar dažniau negu vairuotojai, nes greičiausiai mano, jog raudonas šviesoforo signalas dega tik vairuotojams, o pėstiesiems jis negalioja. Raudonas šviesoforo signalas geležinkelio pervažoje reiškia tą patį, kaip ir bet kurio kito šviesoforo raudonas signalas, o bauda jam degant kirtus pervažą – 80 Lt.
