Nelaimės vieta pastebima iš toli – kelias valandas Šiauliuose, Tilžės ir Ežero gatvių sankirtoje, su švyturėliais stovėjo ugniagesiai. Kai čia atvyko visos tarnybos, namas degė atvira liepsna.
Ugnį pavyko užgesinti greitai, tačiau antrame aukšte miegojusių trijų vaikų gyvybių išgelbėti nepavyko. Ugniagesiai į lauką išgabeno tik kai kuriuos namų apyvokos daiktus, dujų balioną.
Smalsuoliai rinkosi aplink namą, nors ir spaudė 20 laipsnių šaltis. Ar kas pažįsta nelaimėlių šeimą? Nė vienas.
Ugniagesiai žinojo tik tiek, kad šoko ištiktą moterį išsivežė medikai – jai pačiai prireikė pagalbos. Netrukus, begesinant gaisrą, pasirodė neblaivus žuvusių vaikų motinos sugyventinis. Jis elgėsi neadekvačiai, todėl jį išsivežė kita tarnyba – policija.
Vyras buvo tik jos draugas. Paskutinis vaikas buvo jų abiejų. Daugiau nieko nežinau.
Atsirado tik vienas vyras, kuris prisipažino bendravęs su tragediją patyrusia šeima: „Galiu pasakyti, kad ta moteris gyveno viena. O vyras buvo tik jos draugas. Paskutinis vaikas buvo jų abiejų. Daugiau nieko nežinau.“
Kieme sutikta moteris paaiškina šiek tiek konkrečiau. Ji – namo savininkė. Moteris leido šeimai šiame name gyventi prieš ketverius metus. Tvirtina, kad už nuomą pinigų neėmusi.
„Mirė tėvukas, todėl įleidau žmones, kad visokie „bomžai“ čia nelįstų“, – kalbėjo ji, vis bandydama suskaičiuoti moters vaikus.
Šeimininkei rodėsi, kad jų buvo keturi, tačiau dėl to nebuvo tikra: „Visi vaikai ir gimė jiems čia begyvenant. Aš jai sakiau – tu pristabdyk...“
Savininkė tikina, kad šeimai neleido gyventi antrame aukšte: „Jis buvo negyvenamas, nepritaikytas, todėl ir neleidau. Aš pas juos kasdien nevaikščiojau. Net nežinojau, kad ten yra krosnelė. Jie patys ją pasistatė.“
Krosnis pastatyta prie medinių staktų
Ugniagesiai telefonais pasakojo savo vadovybei apie gaisrą. Laukė ekspertų iš sostinės, kurie turėtų tiksliai pasakyti, nuo ko kilo gaisras.
Tačiau profesionalams viena įtikimiausių versijų, kad gaisras kilo nuo vaikų kambaryje kūrenamos krosnelės.
„Ji tikrai buvo pastatyta nesilaikant jokių priešgaisrinių taisyklių“, – trumpai pakomentavo vienas ugniagesys.
Viduje. Pirmas aukštas ugnies beveik nesuniokotas. Tik visiškai supiltas vandeniu. Čia daug kas kartu su srove atplaukė iš antro aukšto.
Laiptai ir turėklai – apanglėję, tačiau negriūna. Atvykus ugniagesiams, ugnis jau buvo čia. Palipus aukščiau – kairėje pusėje įėjimas į vaikų kambarėlį.
Vos šešių kvadratinių metrų patalpa tiesiog atskirta nuo likusios neįrengtos pastogės dalies. Tam, kad vaikai galėtų čia miegoti per speigus, prie pat durų pastatyta krosnelė.
Labiausiai tikėtina, kad vaikai taip ir nepabudo po pokaičio miego. Iškeliavo Anapilin kiekvienas savo lovelėse. Jas taip pat pasiekė liepsnos.
Vienas lovelė buvo arčiau krosnelės, o kita – dviaukštė – arčiau lango. Per gaisrą ji sukrito. Čia miegojusios mergaitės rastos kartu.
Pro garus ir smilkstančius spalius gali įžvelgti, kad krosnelė praktiškai liečiasi su medine durų stakta.
Visa patalpa apkalta lentomis. Po jomis – spaliai. Kai kurias lentas ugniagesiai atplėšė. Reikėjo užgesinti dūmų židinį.
Anot ugniagesių, spaliai patys neužgęsta. Jie smilksta tol, kol vėl kyla gaisras. Daugiau lentų gelbėtojai neplėšė, kad atvykę tyrėjai geriau matytų, kaip iš tiesų plito ugnis.
Matyti, kad labiausiai išdegė staktos ir lubos ties krosnele. Vėliau, kai mama užuodė dūmus ir pradarė duris, plūstelėjo deguonis. Liepsnos akimirksniu išplito po visą vaikų kambarėlį. Motina per ugnį jau nepajėgė patekti pas vaikus.
