2013 metų rudenį S.Monašovas kreipėsi į pažįstamą Albertą Ivanauską prašydamas, kad už pinigus būtų nutraukta jo baudžiamoji byla. Taip pat prašė, kad būtų gražinti šioje byloje paimti kompiuteriai, 30 000 eurų čekis, PIN kodų generatorius, išmanusis „Iphone“ mobiliojo ryšio telefonas bei dokumentai, kurie nebuvo susiję su byla.
Prieš tai A.Ivanauskas jam buvo sakęs, kad anksčiau buvo tardytojas, dirbęs muitinėje, todėl visose teisėsaugos institucijose „nuo universiteto“ laikų turi draugų, į kuriuos gali kreiptis su prašymu „sutvarkyti“ bet kokią bylą.
Išgirdęs jo prašymą, A.Ivanauskas jam pasakė, kad paklaus savo pažįstamo „kokia bylos situacija“ ir jeigu byla nėra sudėtinga, ne dėl didelio pažeidimo, ji gali būti nutraukta. Pasak verslininko, A.Ivanauskas taip pat pasakė, kad už „reikalų sutvarkymą“ nutraukiant bylą jo žmogui, turinčiam „ryšių prokuratūroje“ reikės sumokėti pinigus.
Pirmojo susitikimo metu A.Ivanauskas konkrečios sumos jam nenurodė, sakė, kad dėl sumos pasitars su savo pažįstamu. Su A.Ivanausko žmogumi, „kuris tvarko reikalus“, jis kartu su Albertu Ivanausku susitiko 2013 metų spalį prekybos centre „Panorama“.
Šį žmogų A.Ivanauskas jam pristatė kaip „Ryčką“. Jau vėliau paleistas iš sulaikymo iš straipsnių ir fotografijų žiniasklaidoje sužinojo, kad „Ryčka“ – tai Rišardas Zelenovas.
Bylos tyrėjams S.Monašovas pasakojo, kad iki sutarto laiko – iki 2013-ųjų lapkričio 6000 eurų jis nesurinko. Tada A.Ivanauskas pradėjo iš jo reikalauti šių pinigų, skambino jam, rašė elektroninius laiškus, spausdamas, kad pinigus reikia perduoti, nes „žmogus“ laukia, „laikas eina“ ir jiems neaišku, „ar daryti, ar nedaryti to, ko jis buvo prašęs“.
Todėl prekybos centro „Panorama“ parduotuvėje pardavėjai, kurios net nepažinojo, jis paliko A.Ivanauskui voką su laišku ir 500 eurų. S.Monašovas telefonu A.Ivanauskui nurodė, kad šį laišką iš ten pasiimtų. Laiške nurodė, kad A.Ivanauskas 400 eurų atiduotų R. Zelenovui „už darbą“, o 100 eurų pasiliktų sau.
Pasak verslininko, perdavus šiuos pinigus, A.Ivanauskas telefonu ir elektroniniais laiškais jį skubino kuo skubiau surasti ir perduoti 6000 eurų, nes „žmogus laukia“. Todėl jis 2013 metų gruodžio pradžioje susitikimo metu A.Ivanauskui pasakė, kad 6000 eurų niekaip negali surinkti ir kaip kompensaciją už tai, kad „žmogus laukia“, pasiūlė 100 eurų. Daugiau pinigų, nors A.Ivanauskas telefonu ir rašydamas jam elektroninius laiškus jų reikalavo, A.Ivanauskui ir R.Zelenovui neperdavė, nes neturėjo.
Tyrėjai nustatė, kad 2013 metų spalio mėnesį R.Zelenovas kreipėsi į prokurorę N.Bareikienę. Susitikimai vyko jos darbiniame kabinete, prie Vilniaus apygardos teismo bei prie Generalinės prokuratūros esančioje autobusų stotelėje. R.Zelenovas pasakė, kad kreipėsi dar vienas „klientas“, kuriam reikia pagalbos, nurodė, kad šis įtariamas sukčiavimu, o jo bylą kontroliuoja jos kolega.
Prokurorė N.Bareikienė jam pasakė, kad S.Monašovo bylą kontroliuojantį Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorą pažįsta, „gali su juo kalbėtis“ ir gali susitarti, jog jis grąžintų per kratas paimtus daiktus. Pateikdamas šiuos prašymus dėl S.Monašovo, N.Bareikienei jis sakė, kad už tokių sprendimų priėmimą S.Monašovas žada sumokėti pinigus. Tada N.Bareikienė jam pasakė, kad eis kalbėtis su kolega.
Specialiosios tarnybos 2013 metų gruodį užfiksavo Vilniaus apygardos prokuratūroje esančiame tarnybiniame N.Bareikienės kabinete vykusį R.Zelenovo ir prokurorės pokalbį, kuriuose jie tariasi, kad „reikia kažkaip pagąsdinti mūsų veikėją, nes pradėjo sukti užpakalį“. Tariamasi, kad S.Monašovą būtų galima pagąsdinti prokurorui iškvietus jį į apklausą. N.Bareikienė sako, kad „įmanoma, aišku įmanoma“.
Tuo metu 2014 metų vasarį tyrėjų apklausiama N.Bareikienė sakė, kad R. Zelenovas jai pasakojo, kad S.Monašovas jam nemoka, prašė, kad nueitų pas prokurorą ir jam perduotų, kad to žmogaus labui nieko nedarytų, o darytų viską, kad jo byla nebūtų nutraukta. Pas prokurorą jį teigė nėjusi ir nieko jo neprašiusi.
S.Monašovo bylą kontroliavęs prokuroras tyrėjams nurodė, kad jokie asmenys su prašymais nutraukti ikiteisminį tyrimą į jį nesikreipė, apie šį ikiteisminį tyrimą neklausinėjo, jo procesiniams sprendimams šioje byloje nedarė įtakos.
