„Tytuvėnai nieko bendra su optimizavimu neturi“, - penktadienį per spaudos konferenciją sakė PAGD direktorius Remigijus Baniulis.
Jo teigimu, be Šiaulių ugniagesių pajėgų įsikišmo gaisrą būtų buvę sunku sutramdyti.
Per praėjusį ketvirtadienį Tytuvėnų Šv.mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčioje ir Bernardinų vienuolyno ansamblyje kilusį gaisrą išdegė apie 1 tūkst. kvadratinių metrų vienuolyno stogo, apdegė ir apanglėjo bažnyčios medžio stogo konstrukcijos. Sudegė vienuolyne įsikūrusiame sakralinio meno muziejuje eksponuoti liturginiai reikmenys, gesinant gaisrą, nuo vandens nukentėjo vienuolyno pirmojo aukšto freskos. Iš 343 vertybių sudegė apie 30, tarp jų - labai vertingi paveikslai ir knygos.
PAGD direktorius R.Baniulis penktadienį sakė, kad savivaldybių ugniagesių komandos, kurios dabar naikinamaos, Lietuvoje tik imitavo darbą.
„Tą reikia pasakyti žmonėms“, - pabrėžė jis.
PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Audrius Čiuplys pasakojo, kad 2009 birželio 29 dieną Tytuvėnų piligrimų centras buvo uždarytas, nes neatitiko reikalavimų - nebuvo pažymėti evakuaciniai išėjimai. Tais pačiais metais leidimas buvo jau išduotas.
Priešgaisrinės priežiūros inspektorius užfiksavo, kad gaisro aptiktimo sistema veikė. Jis net buvo pareikalavęs ją išbandyti. Išbandžius ji suveikė. Pasak A.Čiuplio, ugniagesių reikalavimai dėl priešgaisrinės saugos Tytuvėnų komplekse buvo išpildyti ir net viršyti.
Liudytojai esą patvirtina, kad ir kilus gaisrui signalizacija suveikė.
Tuo metu vienuolyno patalpose nakvojęs klebonas teigė pabudęs nuo ugnies poškėjimo, o ne nuo signalizacijos garso. Be to, ugniagesiams pirmoji apie gaisrą pranešė už kelių kilometrų nuo Tytuvėnų gyvenanti moteris, kuri tvirtino, jog mato pašvaistę.
Pasak ugniagesių, turbūt jau nebus įmanoma nustatyti, ar per gaisrą signalizacija veikė visose patalpose. Jų manymu, objekto savininkas turėjo užtikrinti, kad visą parą patalpose budėtų sargas ar kitas asmuo, o suveikusi signalizacija jam būtų pranešusi apie kilusį gaisrą.
Lietuvoje yra tik du objektai - naftos perdirbimo įmonė „Orlen Lietuva“ ir Ignalinos atominė elektrinė, iš kurių specialia sistema ugniagesiai gautų tiesioginį pranešimą apie įsiplieskusią ugnį.
Žurnalistų paklausti, kodėl kiti svarbūs Lietuvos objektai tokių sistemų nediegia, ugniagesiai atsakė, kad to atsisakoma tikriausia dėl brangaus atsieinančio sistemų išlaikymo.
Ugniagesių vadovybė taip pat pabrėžė, kad rašant projektus paramai iš Europos Sąjungos fondų gauti kultūros srityje, paveldo specialistai labiausiai akcentuoja savos srities ypatumus, tuo metu priešgaisrinei apsaugai dėmesio skiriama per mažai.
Dėl gaisro Tytuvėnų komplekse atliekamas ikiteismini tyrimas. Tiriamos visos įmanomos versijos.
Tuo tarpu kultūros viceministras Gediminas Rutkauskas teigia, kad praėjusią savaitę gaisro nuniokotame Tytuvėnų komplekse tvarkymo darbai vykdomi padrikai.
Paveldosaugininkai pranešė ketvirtadienį vienuolyno skliautuose pastebėję įtrūkimų. Spėjama, kad jo sienos po gaisro buvo šildomos per daug.
„Vienuolyno antro aukšto skliautuose, nemačiau pats, bet sakė, kad yra keletas trūkių, kurių nebuvo anksčiau“, - BNS penktadienį sakė viceministras.
Penktadienį ministerijoje surengtas pasitarimas dėl padėties sausio 26 dieną degusiame Tytuvėnų vienuolyne ir bažnyčioje Kelmės rajone.
„Pirmos šios savaitės pradžios dienos parodė, kad daroma lyg ir viskas, labai daug iniciatyvos yra, bet ji nenuosekli. Ir gali būti, kad paaiškės, jog kai kas galbūt ir persistengė. Tarkime, tas šildymas perdėtas. Kad šildymo reikia, niekas nedvejoja, bet tikslas buvo pašildyti tik patalpų paviršių ir vidaus, kad jos neatšaltų, nebyrėtų tinkas ir padėtų išgarinti drėgmę - kad drėgmė galėtų su šiluma išeiti į lauką ventiliuojant. Bet išėjo taip, kad šildymo, matyt, buvo per daug, ir peršilo ne tik paviršius, bet visas mūras ir patirpo kažkiek ledo ar buvusio vandens ant skliautų, kuris ėmė skverbtis į mūrą ir taip, spėjama, sudarė prielaidas trūkti mūrui“, - BNS aiškino viceministras.
