P.Jurkaitis lieka pripažintas kaltu dėl tarnybos pareigų neatlikimo ir didelės kultūrinės reikšmės turinčių vertybių sunaikinimo bei sugadinimo. Jam lieka galioti Kelmės rajono apylinkės teismo skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymas atidėtas pusantrų metų, BNS sakė Šiaulių apygardos teismo atstovas Vytautas Jončas.
Kelmės teismas apkaltinamąjį nuosprendį teismas priėmė nustatęs, kad P.Jurkaitis padarė itin šiurkščių pažeidimų – kai suveikė gaisro signalizacija, ją atjungė, perkrovė, nepatikrino, kodėl ji suveikė, ir išėjo.
Be to, buvo nustatyta, kad pastatas kūrentas netinkamomis malkomis. Pastarąjį argumentą Šiaulių apygardos teismas pašalino, pripažindamas, kad toks argumentas buvo grįstas niekuo nepatvirtintais teiginiais.
Šiaulių apygardos teismas konstatavo, kad, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – laikinai eidamas viešosios įstaigos Tytuvėnų piligrimų centro vadovo pareigas, turėjo teisę veikti šios įstaigos vardu bei turėjo administracinius. P.Jurkaitis buvo atsakingas už vienuolyno priešgaisrinę būklę, pagal Priešgaisrinės saugos įstatymą privalėjo užtikrinti priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų vykdymą, nedelsdamas šalinti nustatytus priešgaisrinės saugos pažeidimus ir nesudaryti savo veiksmais ar neveikimu sąlygų gaisrui kilti ir išsiplėsti.
„Dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo) netinkamai atliko savo pareigas, dėl ko Lietuvos valstybė ir Tytuvėnų Šv.Mergelės Marijos parapija patyrė didelės žalos“, – rašoma teismo sprendime.
Nuteistojo advokatas prašė panaikinti nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti, o neradus pagrindo tenkinti šio prašymo, prašoma panaikinti Kelmės teismo nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui. Gynėjo nuomone, Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas netinkamai išaiškino faktines bylos aplinkybes bei klaidingai taikė materialines ir procesines teisės normas.
Apeliacinį skundą buvo parašęs civilinis ieškovas Kultūros paveldo departamentas. Jis prašė pakeisti teismo nuosprendžio dalį, kuria pripažinta civilinio ieškovo teisė į ieškinio patenkinimą civiline tvarka, bei priteisti departamento civiliniame ieškinyje nurodytą žalą baudžiamoje byloje. Šį skundą teismas atmetė.
Kaip yra nusprendęs teismas, byloje esantys daugiau nei 2,5 mln. eurų siekiantys ieškiniai turės būti nagrinėjami civiline tvarka.
Byla jau buvo pasiekusi ir Aukščiausiąjį Teismą, šis teismas nusprendė, kad byla turi būti grąžinta Šiaulių apygardos teismui.
Kelmės teismas bylą pradėjo nagrinėti 2013 metų lapkritį, kurį laiką posėdžiai nevyko, nes proceso šalys nesutarė, kas turėtų sėsti į teisiamųjų suolą ir atsakyti už padarytus milijoninius nuostolius. Kaltinamasis ir draudimo bendrovės prašė, kad byla būtų grąžinta ikiteisminiam tyrimui. Jie reiškė nepasitenkinimą, kad byla buvo nutraukta dar keturių asmenų atžvilgiu, o kaltinamuoju liko vienintelis P.Jurkaitis.
2012 metais per gaisrą buvo sugadinti vienuolyno ir Tytuvėnų Švenčiausios Mergelės Marijos bažnyčios pastatai, sunaikinti bei sugadinti Tytuvėnų Bernardinų vienuolyno ekspozicijos patalpoje buvę 60 eksponatų. Viena vertybė buvo paskelbta bažnyčios vertingąja savybe – Procesijų altorėlis su paveikslais „Nekaltojo Prasidėjimo Švč. M.Marija ir Šv.Juozapas“. Buvo sunaikintos ir sugadintos 24 kultūros vertybės, įrašytos į Kultūros vertybių registrą.
Kai yra sakiusi tyrimui vadovavusi prokurorė Deimantė Banaitienė, po gaisro tirtos įvairios versijos, tarp kurių ir galima bažnytinių vertybių vagystė, tačiau gautos ekspertų išvados šią versiją visiškai paneigė.
