Miestuose žuvo 14 žmonių, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 43, tai yra kaimiškose vietovėse gaisruose žuvo tris kartus daugiau žmonių nei miestuose, ketvirtadienį paskelbė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
Miestuose užgesinti 2468 gaisrai (44 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 3140 (56 proc.)
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per septynis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 5608 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų buvo 2,9 proc. mažiau. Pernai kilo 5777 gaisrai. Tai mažiausias septynių mėnesių gaisrų skaičius per 18 metų.
Net penkių šįmet gaisruose žuvusių žmonių tapatybė nenustatyta.
19 gyventojų žuvo Vilniaus apskrityje (iš jų septyni – Vilniaus mieste, penki – Vilniaus rajono savivaldybėje, trys – Švenčionių rajono savivaldybėje), vienuolika – Utenos apskrityje (iš jų septyni – Anykščių rajono savivaldybėje, trys – Molėtų rajono savivaldybėje), septyni – Kauno apskrityje (iš jų trys – Kaišiadorių rajono savivaldybėje) apskrityje, penki – Alytaus apskrityje, keturi – Klaipėdos apskrityje (iš jų trys – Klaipėdos rajono savivaldybėje), trys – Šiaulių apskrityse (Radviliškio rajono savivaldybėje), po du – Marijampolės, Panevėžio, Tauragės ir Telšių apskrityse.
Šiemet daugiausia žmonių gaisruose žuvo šeštadienį (12 gyventojų) ir trečiadienį (10).
Dienos metu (nuo 8 val. iki 22 val.) gaisruose žuvo 35 gyventojai (iš jų 21 gyventojas – nuo 17 iki 22 val.), nakties metu gaisruose žuvo 22 gyventojai (iš jų 9 gyventojai – vidurnaktį (nuo vidurnakčio iki 2 val.).
Tragiškiausia mėnesio diena – 14-oji (ugnis pasiglemžė septynių žmonių gyvybes), nuo 14-tosios iki 24-iosios mėnesio dienos gaisruose žuvo 32 gyventojai, t. y. 56 proc. žuvusiųjų.
Gaisruose žuvo 34 vyrai, 18 moterų, o penkių žmonių tapatybė nenustatyta. Vyrų gaisruose žuvo beveik du kartus daugiau nei moterų. Žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 61 metai (nuo 52 metų iki 68 metų gaisruose žuvo 23 gyventojai).
14 gyventojų žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 13 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, aštuoni – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, po tris – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų ir dėl pašalinio ugnies šaltinio, du – dėl tyčinės žmonių veikos (padegimų), po vieną – dėl savaiminio medžiagų užsidegimo, dėl sprogimo ir dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų gedimo.
Dar 11 žmonių žūties priežastys tikslinamos.
