Šilutiškė Zina su nerimu stebi gaisrą, kuris kilo visai šalia sodybos, priklausančios jos šeimai. Iki ugnies židinių – vos keliasdešimt žingsnių. Nuo durpyno sodybą skiria miškelis. Kaitra viską išdžiovino. Gyventojai teigia, kad durpynas sudaro ypatingą atmosferą ir dėl slėgio čia beveik niekuomet nelyja. Sielodamasi dėl ugnies Zina su artimaisiais palei sodybos pakraščius įjungė laistymo žarnas. Šeima sako šiąnakt nemiegosianti.
„Čia kaip klizmą mirusiajam statyti“, – dar sugeba pajuokauti šilutiškė, suprasdama, kad vandens purslai, padrėkinę žolę ne ką ir tepadėtų, jei priartėtų durpyno gaisras.
1973 metais statytoje sodyboje ji kartu su dukros šeima leidžia savaitgalius. Čia šalia senų sodybos pastatų iškilę ir naujų. Dukra pasibaigus vaikų mokslams čia apsistoja visai vasarai – pabėgti nuo miesto šurmulio.
„Tiek rankų čia įdėta, žentas kiek dirbęs, sudegtų, neduok Dieve... Aišku, gyvybė brangiausia... Anūkai išprotėtų, jų visa amunicija suvežta. Medeliai aplink, kuriesi čia žmogus, kad iš miesto pabėgtum su vaikais. Jie turi keturračius, siautėja čia. Melsimės, kad Dievulis apsaugotų“, – sakė Zina.
Prieš aštuonerius metus, kuomet Traksėdžių durpyne taip pat siautėjo gaisras, grėsmių sodyba nepatyrė, mat durpynai driekiasi net 1 200 hektarų ir ugnis plytėjo visai kitoje pusėje.
„Stresas... Ugnis baisiausias dalykas, ji viską nušluoja“, – sako šilutiškė.
Rajono gyventojai penktadienio popietę sulaukė įspėjamųjų žinučių apie gaisrą. Rekomenduota likti namuose, saugoti savo sveikatą.
Traksėdžiuose kalbinta Danguolė teigė, kad situacija itin nemaloni, belieka tikėtis, jog viskas nurims ir dūmai prasisklaidys.
Vėjui pūstelėjus dūmų į miestelio pusę gatvės ištuštėdavo, buvo juntamas degėsių tvaikas.
„Neįmanoma lauke būti, reikia lįsti į namus“, – kalbėjo traksėdiškių pora. Mieste buvo galima pastebėti veidus apsigobusius žmones.
Į Šilutę keliavę tiršti dūmai ypatingai buvo matomi miesto prieigose, o degėsių tvaikas buvo juntamas visame mieste.
Tarsi parakas
Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas, Operacijų vadovas Rimantas Mačijauskas puikiai pamena gaisrą, kurį teko gesinti prieš aštuonerius metus. Tuomet jis buvo išplitęs daug labiau, sudegė ir miškas, intensyviai degė sukrauti durpių kūgiai.
„Buvo dūmai, bet tuomet buvo palankus vėjas, nėjo į Šilutės miestą, ėjo Klaipėdos link. Dabar nepalankus vėjas tiesiai į miestą, bet nieko, jei galim mes čia išbūti, galima ir mieste būti“, – šypteli patyręs ugniagesys. Kilstelėjus veidą apsaugantį šalmą R.Mačijausko veidas pasirodo pajuodęs – apneštas durpėmis.
„Pats kad nesudegčiau“, – ima valytis veidą viršininkas.
Pamaina netrukus keisis, dieną dirbę ugniagesiai ilsėsis, juos keis kiti, dirbsiantys per naktį, tačiau viršininkas valandų neskaičiuoja, stebės situaciją ir toliau.
Virš galvų penktadienio vakarą, apie 18 val. pasigirdo sraigtasparnio ūžesys. Ugniagesiai tikisi, kad į pagalbą bus pasitelkti du – pasieniečių ir kariškių sraigtasparniai. Anot R.Mačijausko, jų pagalba itin efektinga, mat sraigtasparnis iš oro vienu metu nemenkame plote gali paskleisti apie tris tonas vandens.
2011 metais, kuomet durpyną talžė ugnis, ją sutramdyti padėjo būtent sraigtasparniai, vienas kurių buvo iš Latvijos.
„Visą mišką užpylė, jie židinius mato iš viršaus, – pamena viršininkas. – Sraigtasparnis labai padėtų, galėtų ant židinio pilti vandens. Nežinome tiksliai, kiek yra išdegę. Gali būt labai daug išdegę ir ten galima prasmegti einant. Ugniagesys gali įsmukti, o dar dūmai, gali užtrokšti beeidamas, nes su aparatu gali padirbti tik dešimt minučių, kur skirtas kvėpuoti, turi keisti“.
Anot R.Mačijausko, durpių gaisrai yra itin pavojingi, ugnis plinta itin sparčiai.
„Įsivaizduokime, jei netoli degtų, už kokių 50 metrų – nespėtume pabėgti. Kaip parakas eina, paviršiumi. 2011 metais, kai gesinome, stovėjom, buvo atstumas kaip iki geležinkelio (apie 50 metrų, – red. past.), įsimetėm siurblį, galvojom, atkirsim, kol suvažiuos pajėgos, kaip pradėjo ugnis varyti, traktoristas vos spėjo į traktorių įšokti, mes prie kanalo buvom, ugniagesys vienas į vandenį nėrė“, – pamena viršininkas, prisiminęs ir tai, kad tuomet per gaisrą aplink lijo, o štai virš durpyno nebūta jokio lietaus.
Traksėdžių durpyne niekieno neprašyti pluša ir patys darbuotojai. Vaikštinėdami su kastuvais jie malšina naujai atsirandančius židinius, kurie kyla dėl vėjo.
„Gesiname, kad neišplistų, kad į mišką ugnis nenueitų“, – sakė vienas darbuotojas, patikinęs, kad atėjo niekieno neprašytas, nes tiesiog skauda širdį.
Gaisravietėje darbuojasi 11 autocisternų. Ugniagesiai atvyko iš įvairių miestų – Šilutės, Šilalės, Klaipėdos, Kretingos, Gargždų. Darbai durpyne užtruks keletą dienų.
Apie 19 val. atskrido ir gesinimo iš oro darbą pradėjo lauktas Latvijos kariuomenės sraigtasparnis.
